Knyga yra šeštoji LKTI „Neklasikinės ir XX a. filosofijos“ probleminės grupės inicijuoto tęstinio projekto „XX a. humanistikos kryptys“ dalis. Ji tęsia įtakingiausioms XX a. humanistikos kryptims skirtų leidinių seriją. Knyga skirta sudėtingam XX a. kultūros reiškiniui psichoanalizei, kurios žymiausi atstovai S. Freudas, C. G. Jungas turėjo didžiulį poveikį kultūrai. Šiandien psichoanalizė yra viena įtakingiausių dabartinės humanistikos tendencijų, aprėpiančių per 20 skirtingų orientacijų ir krypčių, paveikusių daugelį iškilių protų, jų požiūrius į žmogų, jo pasąmonės pasaulį, galima sakyti netgi vakarietišką mąstymo būdą. Suaktualinta įtakingų postmodernizmo ideologų Michelio Foucault, Gilles’io Deleuze, Felixo Guattari, Jacques’o Derridairypač Jacques’o Lacano veikalų, ji pastaraisiais dešimtmečiais išplėtė savo įtakos laukus ir tapo neatsiejama postmodernios kultūros ir mokslinio diskurso dalis. Tikimės, kad šis solidžios apimties psichoanalizės fenomeno interpretacijai skirtas mokslinių straipsnių rinkinys susilauks įvairių humanitarinių disciplinų specialistų dėmesio ir išplės mūsų humanistikos lauką.
Knyga užpildo spragas – per pastarąjį dešimtmetį susidariusias Lietuvos humanistikoje. Jos adresatas yra dvejopas: profesionalioji akademinė auditorija, studentai, dėstytojai, mokytojai, visuomeninė aplinka, kūrybinė inteligentija, kultūros darbuotojai. Knygos medžiaga gali būti sėkmingai panaudojama ir edukaciniams tikslams visose aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, kuriose skaitomi psichologiniai, kultūrologiniai, filosofiniai, estetiniai, literatūrologiniai, menotyriniai kursai.
TURINYS Pratarmė. PSICHOANALIZĖS AKTUALUMAS / 7
PAMATINIAI PSICHOANALITINĖS TEORIJOS PRINCIPAI, IDĖJOS IR JŲ SKLAIDA / 11 Antanas ANDRIJAUSKAS. Trys psichoanalitinės teorijos nuo metafizikos į metapsichologiją virsmai: Freudas, Jungas, Lacanas / 12 Tomas SODEIKA. Psichoanalizė ir filosofijos pabaiga / 83 Stasys MOSTAUSKIS. Akis į akį su gamtos demonais – psichoanalitinės pasaulėžiūros prielaidos / 91 Naglis KARDELIS. Sielos polėkiai ir nuopuoliai: keletas paralelių tarp Platono ir Freudo / 105 Algirdas GAIŽUTIS. S. Freudas / G. Baschelard’as: vaizduotės raktai / 123 Stanislovas JUKNEVIČIUS. Analitinės psichologijos idėjų raida: kompleksai ir archetipai / 139 Bronislovas KUZMICKAS. Jacques’o Lacano struktūrinė psichoanalizė: individo tapatumas / 155 Rasius MAKSELIS. Egzistencializmo refleksija Jacques’o Lacano „veidrodžio stadijos“ koncepcijoje / 162 Aivaras STEPUKONIS. Maxo Schelerio žinojimo sociologijos pirmtakai: Sigmundas Freudas / 168
PSICHOANALITINĖS TEORIJOS PLITIMAS RYTUOSE / 181 Audrius BEINORIUS. Tarp Theosis ir Psychosis: indų misticizmas psichoanalitinėje paradigmoje / 182 Loreta POŠKAITĖ. Kultūrų paveikos ir/ar sąveikos: psichoterapijos ir psichoanalizės sklaida Kinijoje / 200 Karolina LEVANAITĖ. Psichoanalitinės teorijos kelias į Rytus: kūdikystės tradicinėje indų šeimoje analizė / 226 Živilė ADULČIKAITĖ. Psichiniai sutrikimai klasikinės Ajurvedos mokyme: unmādos, apasmāros ir alkoholio sukeltų psichikos sutrikimų atvejai / 266 Aistė KLIŠYTĖ. Deivės Durgos mitologinių vaidmenų analizė Jungo archetipų teorijos perspektyvoje / 260
TERAPINIAI PSICHOANALITINĖS TEORIJOS ASPEKTAI / 289 Algis MICKŪNAS. Psichiatrija šeimos konsultacijai / 290 Evaldas JUOZELIS. Pofroidistinė terapija mokslo filosofijai / 305 Tomas V. KAJOKAS. Psichoterapiniai Arvydo Šliogerio būties fenomenologijos aspektai / 316 Egidijus Kazimieras STAIGYS. Meno terapijos metodų taikymas vidaus ligų klinikoje / 322 Gilija ŽUKAUSKIENĖ. Foucault, Deleuze’o ir Guattari psichoanalizės kritika: vaisto ieškojimas ir gydanti paieška / 330 Arvydas LIEPUONIUS. Psichoanalizės fenomeno interpretacijos pedagogikoje: germaniškoji patirtis / 342
PSICHOANALITINĖ ESTETIKA IR MENO TEORIJA / 355 Vaida ASAKAVIČIŪTĖ. Freudo ir Jungo psichoanalitinė meno kūrinio interpretacija / 356 Salomėja JASTRUMSKYTĖ. Psichoanalizė ir anatomijos teatras / 373 Oresta KATAKINIENĖ. Jungo meno filosofija: kūryba kolektyvinės pasąmonės labirintuose / 387 Eglė DEAN. Psichoanalizė, skausmas ir kūryba / 406 Agnieška JUZEFOVIČ. Autoriaus ir teksto santykis: Kierkegaardo kūryba psichoanalitiniu žvilgsniu / 416 Vilija JANUŠAUSKIENĖ. Kalbos archajinio paveldo iškrovos lietuvių poezijoje / 429 Rima POCIŪTĖ. Dalios Urnevičiūtės romano „Leona“ analizė: prasmės, atsiveriančios kultūrinės psichoanalizės kontekste / 440
PSICHOANALITINIS POŽIŪRIS Į SĄMONĘ, VAIZDUOTĘ IR IDEOLOGIJĄ / 469 Gintautas MAŽEIKIS. C. Castoriadžio marksizmo kritika ir psichoanalitinė politinė filosofija / 470 Leonarda JEKENTAITĖ. Erichas Frommas apie ideologizuotą sąmonę / 491 Tomas KAČERAUSKAS. Mirties instinktas ir būtis myriop kūrybos visuomenėje / 499 Jolita JANUŠKEVIČIŪTĖ. Variacija habitus, eroso-mnemosines, tanato pasąmonės sintezių tema / 508 Kęstutis ŠAPOKA. Pasąmonė kaip ideologinių įvaizdžių medija / 536
PRIEDAS / 547 Carl Gustav JUNG. Rytietiškos meditacijos psichologija / 548
