Monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais” tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme.
Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosios modernios nepriklausomybės laikotarpiu. Toliau dėmesys telkiamas į socialines permainas, dvarininkų sluoksnio silpnėjimą, analizuojama žemės reforma ir išryškinami jos socialiniai padariniai, taip pat vertinami valstybės socialinės politikos principai, etapai ir jų raida. Atskirai tiriama miestiečių padėtis ir šio sluoksnio plėtra bei urbanizacija apskritai. Išskiriami istoriniai švietimo raidos sunkumai, nurodomi atsilikimo šioje srityje įveikimo būdai ir socialinis švietimo prieinamumas. Pagaliau žiūrima, kaip valstybės politika derėjo su tautų teisėmis, socialiniu teisingumu.
