Knygos autoriai bando atskleisti vieną iš mažiau žinomų sudėtingo ir dramatiško XIII amžiaus – valstybės kūrimosi laikotarpio – istorijos puslapių. Knygoje pateikiamos šio laikotarpio literatūrines interpretacijos, pasakojama apie valstybės kūrėjo Mindaugo ir jo sūnų žudiką – svainį, Nalšios kunigaikštį Daumantą, kuriam paskui teko bėgti iš Lietuvos, ieškoti prieglobsčio Pskove. Ten jis tapo Pskovo kunigaikščiu, surengė keletą žygių į savo tėvoniją Nalšią. Vėliau jis sėkmingai gynė Pskovą nuo livoniečių antpuolių, po mirties net buvo pripažintas šventuoju, tačiau Lietuvos istorijoje tai kontraversiška asmenybė, tarnavusi svetimiesiems.
Dramatišku Daumanto paveikslu romano autoriai M.Telksnytė ir V.Račkaitis, remdamiesi istoriniais šaltiniais, siekia beletrizuota forma įprasminti ir išreikšti tautiškumo bei patriotizmo idėjas.