Yannas Queffėlecas (g. 1949 Paryžiuje) pradėjo rašyti septynerių (tėvas Henri Oueffėlecas buvo „akademinis“ romanistas). Pirmąjį romaną „Le charme noir“ („Juodas žavesys“), kuris ir išgarsino rašytoją, išleido 32-ejų. 1985-ais gavo prestižinę Gonkūrų premiją už „Noces barbares“ („Barbariškos vestuvės“).
Iki šiol išleista 14 Queffėleco romanų. Pasak kritikų, jo kūrinių veikėjai — tarsi atviros žaizdos; jis aprašo primityvias aistras ir demonus, slypinčius širdyse. „Turiu savyje viską, kad patikčiau kitiems, ir viską, kad kiti manimi pasibjaurėtų“, — sako rašytojas.
„Dingusioji naktyje“ — psichologinis romanas. Naktį du paaugliai rieda į prieplauką, kur jų laukia laivas. Keturiolikmetis Momo, Marselio priemiesčio vaikas, vairuoja vogtą automobilį. Šalia jo — Lena, iš namų pabėgusi mokinė, kurią jis nori išsivežti į Maroką. Ar Momo bėga nuo narkotikų prekeivio, ar aukojasi iš meilės Lenai? O Leną gena beviltiška meilė tėvui, ji išbandė visus šantažo būdus, kad priverstą tėvą grįžti namo ir ją mylėti. Išduota, pasimetusi, ji klajoja, kad išgelbėtą savo sielą.
