Vieno didžiausių XX a. prozos meistrų Williamo Faulknerio romaną „Jeruzale,jeigu tave užmirščiau“ sudaro du lygia greta plėtojami pasakojimai.
„Laukinės palmės“ – tai tragiška meilužių Hario Vilberno ir Šarlotės Ritenmejer, viską paaukojusių dėl meilės, istorija, o „Tėtušis” – herojiški ir kartu komiški katorgininko ir bevardės nėščios moters nuotykiai per 1927 metų Misisipės didįjį potvynį.
Romanas dar žinomas pavadinimu „Laukinės palmės“ (The Wild Palms). Originalus pavadinimas mašinraštyje buvo perbrauktas ir ištaisytas į Laukines palmes ne autoriaus ranka. Manoma, kad pavadinimą keisti panoro leidėjas. „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ – tai eilutė iš Biblijos 137 psalmės, primenančios žydų nelaisvę Babilone ir apraudančios Jeruzalę, laisvės ir tikro gyvenimo simbolį. Pagrindinė romano tema ir yra nelaisvė tiesiogine prasme ir metaforiškai, jo herojai – civilizacijos, visuomenės įstatymų, prigimties, gamtos stichijų, meilės idealo, sąžinės ir kaltės jausmo belaisviai.
