Serija: „II Pasaulinis karas #39“.
„Latvių legionas. Mano kariškas kelias“ – tai istorinė ir autobiografinė knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais suburtą Latvių SS savanorių legioną ir jo vaidmenį kare bei tikslus, su kuriais į legioną ėjo jauni Latvijos vyrai.
Knygoje pasakojama apie Latvių legiono veiklą vokiečių okupacijos laikotarpiu – 1941–1945 metais, aptariami skirtumai tarp Latvijos policijos batalionų ir Latvijos legiono, pasakojama apie Latvijos legionierių dainas, iškiliausius sportininkus legiono gretose. Knygos autorius kalba apie Latvijos kariuomenės karininkus ir jų vaidmenį kuriant legioną.
Tiek Latvijoje, tiek kitose šalyse daug diskutuota apie Latvių legiono veiklą ir jo vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Istorikai, mokslininkai ir politikai, bent kiek besidomintys istorija, jau atsakė į daugybę klausimų apie Latvijos legiono kūrimą, jų kovos galimybes ir motyvus, kurie vedė latvius per didžiausius sunkumus. Publicistas ir pats buvęs legionierius Visvaldis Lacis šioje knygoje taip pat atiduoda savo duoklę istorijai.
Knygos „Latvių legionas. Mano kariškas kelias“ autorius pasakoja, kad daugybę kartų kovodami po kitos šalies vėliava ir už kitos šalies vyrus, latviai buvo priversti greitai ir ryžtingai apsispręsti – žudyti ar nežudyti, gyventi ar mirti – būti ar nebūti. O tai niekada nebuvo lengvi klausimai.
Ši knyga, pasak autoriaus, yra įrodymas, kad dauguma Latvijos žmonių ir taip pat jaunoji karta buvo pasiruošę padaryti bet ką, kad užtikrintų, jog Rusija ir komunistai niekada neįsigalės Latvijoje. 50 tūkstančių jaunų vyrų padėjo galvas, kad apsaugotų savo šalį nuo ateities kančių.
Visvaldis Lacis (g. 1924 m.) – žinomas publicistas, istorikas ir politikas, 13 knygų autorius, aktyvus Latvijos liaudies fronto dalyvis, 1995 metais apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu. Taip pat dvi kadencijas buvo Latvijos Saeimos narys.
Gimė Valmieroje, tačiau netrukus po jo gimimo šeima persikėlė į Rygą. Tėvas buvo Latvijos laisvės kovų veteranas, tarnavo Latvijos kariuomenėje. Visvaldis Lacis baigė Rygos klasikinę gimnaziją, o 1943 metais prisijungė prie Latvių legiono.
Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo veikloje ir 1988 metais prisijungė prie Latvijos liaudies fronto, buvo išrinktas į jo tarybą. Labiausiai išgarsėjo dėl savo viešų kalbų ir publicistikos darbų.
Iš latvių kalbos vertė Rokas Sinkevičius
