Malonu ne tik rašyti ar skaityti, malonu klausinėti. Žurnalistas turi vieną privilegiją: jis gali paskambinti įdomiam žmogui ir pasakyti, kad nori padaryti interviu. Ar tai nėra pats geriausias alibi, siekiant su įdomiu žmogumi pakalbėti bent valandą ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus ar net šio bei to išmokti?
Gero pokalbis gali gimti tik tada, jei žurnalistas jam gerai pasiruošė. Tad prieš tai turi sužinoti apie žmogų, kuriam uždavinėsi klausimus, ir pasiruošti temai, kuria bus kalbama.
Iš savo mokyklinių metų prisimenu skaitytus pokalbius su A. J. Greimu rinktinėje „Iš arti ir iš toli“: pokalbiuose dažnai suformuluojama tikslesnė mintis nei moksliniuose raštuose, pokalbis yra drąsesnis nei paršytas tekstas.
Tad sumanius sudėti į vieną krūvą mano darytus pokalbius, nesugalvojau geresnio pavadinimo, kaip šiek tiek nusižiūrėti į garsųjį prancūzų semiotiką Roland‘ą Barthes‘ą, kuris daugiau kaip prieš pusšimtį metų yra parašęs esė apie teksto malonumą.
Šiame rinkinyje sudėti interviu daryti naujienų portalams, Lietuvos radijo laidai „Forumas“ ar specialūs pokalbiai Lietuvos televizijai. Aišku, šiandien mka ikurių mano herojų gyvenimai pasikeitė, galbūt jie tuos pačius dalykus kitaip aiškintų, be to, šiandien darant interviu su jais turėčiau užduoti kitokius klausimus. Tačiau manau, kad atrinkti pokalbiai yra savaip įdomūs ir tikrai aktualūs. Papasakotos istorijos ir išsakytos mintys tikrai svarbios. Tikiuosi, kad skaitytojui bus įdomu perskaityti ir senesnius interviu bei prisiminti, kaip buvo galvojama vos prieš keletą metų.
