Vinco Krėvės rinkinyje Šiaudinėj pastogėj yra dvylika apsakymų, kuriuose vaizduojamas rašytojo jaunystės dienų Dzūkijos kaimas. Nors apsakymai yra paremti gana nereikšminga kasdieninės buities medžiaga, tačiau jie žavi nepaprastu aprašymo tikroviškumu, psichologiniu gilumu, detalių ryškumu, o vaizduojamieji asmenys iškyla kaip gyvi. Šių apsakymų meniniai paveikslai atskleidžia ir apibendrina vienokias ar kitokias žmogaus dvasines savybes. V.Krėvė Šiaudinėj pastogėj iškėlė paprasto kaimo žmogaus dvasinį grožį, pabrėžė jo ryšį su gamta, poetizavo natūralią, civilizacijos nesugadintą žmogaus pasaulėjautą, ieškojo joje savitų lietuvių „nacionalinio būdo” bruožų. Daugelyje šio rinkinio apsakymų romantinis temos traktavimas neatsiejamai persipina su realistišku psichologijos ir buities vaizdavimu.
