Knygoje kiekvienas žodis kupinas meilės. Ta meilė — skausminga, todėl dar labiau įtikinanti. Jis myli Ją. O Ji gyvena kitokiame, tik savo pasaulyje, kurio kūrėjas — rašytojas Umbertas Eco. Todėl ir myli savaip — Eco knygos personažus, kuriais paverčia sutiktus žmones. Ji blaškosi, bėga, kenčia, nori kurti naują gyvenimą, tačiau… nepajėgia.
Jis išgyvena tokią meilę, kuriai norisi statyti paminklą, dėl kurios verta eiti siūbuojančiu lynu, dėl kurios verta verkti saulės spinduliuose. „Noriu pabėgti nuo savęs ir tapti oru, kuriuo kvėpuoji. Naktimi, kuri tave liečia. Lietumi, kuris tave nuplauna“. Kiekvienas Jo jausmas prilygsta poezijos žodžiams, kurie skamba verkiant širdžiai, nes ji negali nemylėti. Tačiau negali ir mylėti Jos.
Nelaiminga šeima, besižudanti prostitutė, pamotės išpažintis — visa tai tik mažos detalės šalia meilės jausmų, kurie įkvepia, bet ir nepaleidžia. Nes meilė Jai tokia stipri ir niekam neprilygstanti.
Knygos autoriai — du jauni, talentingi rašytojai, kartu jau išleidę knygą „Nostradamo kapas“.
