Borisas Vianas (1920-1959) – prancūzų literatūros klasikas, muzikantas ir dainininkas, dainų žodžių autorius. Tik po mirties buvo atrasta jo kūryba. B. Vianas išgarsėjo knygomis „Raudona žolė“, „Širdies plėšikas“, o labiausiai – „Dienų puta“ (1946). Kūrinys įeina į prancūzų klasikos aukso fondą, nagrinėjamas mokyklose ir universitetuose.
Šis poetiško pavadinimo romanas yra bene didžiausia prancūzų leidybos sėkmė, kaip teigia jo kūrybos kritikas Gilbert’as Pastureau.
„Dienų puta“ buvo B. Viano atsakas į vyravusį egzistencializmą ir realizmą literatūroje, ryškiai išsiskyrė stiliumi ir novatoriškumu. Knyga iki šiol tebėra nagrinėjama kritikų, pagal ją parašyti kino scenarijai ir adaptacijos teatrui.
Kultinis romanas apie keistą meilę, kupinas kalbinių atradimų ir fantastiškų, neegzistuojančių daiktų. Didžiojo šikšnosparnio odos sandalai, paštetas iš ungurio, gyvenusio šalto vandens čiaupe, kalbančios pelės ir daugybė keisčiausių aplinkos detalių supa rafinuoto pasaulio herojus. Kolenas, vesdamas Chloję, net nenujaučia, kad jau povestuvinės kelionės metu mylimosios sveikatą pakirs….vandens lelija, paslaptingu būdu auganti jos plaučiuose… Nerūpestingos išgalvotos prabangos kupina romano atmosfera kinta, vis labiau panardindama herojus į tamsią neišvengiamai tragiškos atomazgos nuojautą.
Netikėti ir komiški stilistiniai atradimai, geliančios pašaipos, adresuotos egzistencializmo korifėjams, kontrastingas pasakojimo stilius ir tonas, subtili poezija, žodžių žaismas – visa tai ir sudaro Boriso Viano sukurto pasaulio žavesį. Pasaulio, kuris iškyla prieš skaitytojo akis kaip nepaprastai gyvas ir drauge visiškai nerealus begalinės rašytojo vaizduotės kūrinys.
