Tai jautrus mažos indų mergaitės pasakojimas apie šeimos, per naktį tapusios pabėgėliais, ištremtaisiais, likimą, kai Indijai 1947 m. buvo suteikta nepriklausomybė.
Sudėtinga šalies padėtis ir dvylikametės Nišos šeimos gyvenimo istorija, kurią mergaitė aprašo dienoraštyje, kupina netikėtumų, vaikiškos nuostabos ir skaudžios patirties susidūrus su lemtingu pasirinkimu: „Mano tėtis – hinduistas, mama – musulmonė. O kas mes su broliu Amilu? Tėtis mano, kad namuose mums nebesaugu. Šiąnakt leisimės į kelionę ieškoti naujų namų…“
