Uptono Sinclairio romanas „Džiunglės“ XX a. pradžios JAV istorijos
periodą ir tuometinės kapitalizmo plėtros etapą atskleidžia per lietuvių
imigrantų, dirbančių juodą darbą mėsos pramonėje, padėtį. Sakoma, kad
kūrinys pakeitė Amerikos visuomenę.
Knygos pavadinimas „Džiunglės“ yra Čikagos pramoninio rajono, kuriame
įsikūrusios daugiausia mėsos perdirbimo įmonės, metafora. U. Sinclairis
su žurnalisto detalumu aprašo skerdyklų ir mėsos fabrikų darbo dalį,
kurios negalėjo pamatyti paprasti mirtingieji. Knygos herojais jis
pasirenka tikrus fabriko darbuotojus – nekvalifikuotus lietuvių
darbininkus, velkančius sekinančio ir dažnai higienos nepaisančio darbo
jungą.Savo autobiografijoje U. Sinclairis (1878–1968) atskleidžia „Džiunglių“
rašymo aplinkybes ir priežastis, kodėl pagrindiniais veikėjais jis
pasirinkęs lietuvius. Jaunas vieno Niujorko laikraščio žurnalistas U.
Sinclairis buvo pakviestas aprašyti darbo sąlygų Čikagos skerdyklose.
1904 m. jis atvyko į Čikagą, susipažino su darbininkais, klausydavo jų
istorijų ir jas užrašinėdavo. Vaikščiodavo po milžinišką skerdyklų
teritoriją, stengėsi perprasti jų darbą, to meto realybę, bendravo su
įvairių sluoksnių visuomenės atstovais ir netrukus jau turėjo medžiagos
straipsniui, tačiau sugalvojo visa tai išdėstyti literatūrine forma.
Kartą U. Sinclairis atsitiktinai pateko į lietuviškas vestuves ir čia
atrado prototipus savo būsimajam romanui. Iš kai kurių autoriaus
užuominų spėjama, kad naujieji imigrantai galėjo būti iš Dzūkijos ar
Vilniaus krašto. Rašytojui neišdildomą įspūdį vestuvėse padarė
lietuviškos dainos ir vienos jų – Antano Vienažindžio „Sudiev, kvietkeli
tu brangiausias“ – jis užrašė visą posmą.
periodą ir tuometinės kapitalizmo plėtros etapą atskleidžia per lietuvių
imigrantų, dirbančių juodą darbą mėsos pramonėje, padėtį. Sakoma, kad
kūrinys pakeitė Amerikos visuomenę.
Knygos pavadinimas „Džiunglės“ yra Čikagos pramoninio rajono, kuriame
įsikūrusios daugiausia mėsos perdirbimo įmonės, metafora. U. Sinclairis
su žurnalisto detalumu aprašo skerdyklų ir mėsos fabrikų darbo dalį,
kurios negalėjo pamatyti paprasti mirtingieji. Knygos herojais jis
pasirenka tikrus fabriko darbuotojus – nekvalifikuotus lietuvių
darbininkus, velkančius sekinančio ir dažnai higienos nepaisančio darbo
jungą.Savo autobiografijoje U. Sinclairis (1878–1968) atskleidžia „Džiunglių“
rašymo aplinkybes ir priežastis, kodėl pagrindiniais veikėjais jis
pasirinkęs lietuvius. Jaunas vieno Niujorko laikraščio žurnalistas U.
Sinclairis buvo pakviestas aprašyti darbo sąlygų Čikagos skerdyklose.
1904 m. jis atvyko į Čikagą, susipažino su darbininkais, klausydavo jų
istorijų ir jas užrašinėdavo. Vaikščiodavo po milžinišką skerdyklų
teritoriją, stengėsi perprasti jų darbą, to meto realybę, bendravo su
įvairių sluoksnių visuomenės atstovais ir netrukus jau turėjo medžiagos
straipsniui, tačiau sugalvojo visa tai išdėstyti literatūrine forma.
Kartą U. Sinclairis atsitiktinai pateko į lietuviškas vestuves ir čia
atrado prototipus savo būsimajam romanui. Iš kai kurių autoriaus
užuominų spėjama, kad naujieji imigrantai galėjo būti iš Dzūkijos ar
Vilniaus krašto. Rašytojui neišdildomą įspūdį vestuvėse padarė
lietuviškos dainos ir vienos jų – Antano Vienažindžio „Sudiev, kvietkeli
tu brangiausias“ – jis užrašė visą posmą.
U. Sinclairis – JAV rašytojas ir žurnalistas, išleidęs beveik 100
įvairaus žanro knygų. Viena jų, „Drakono dantys“ („Dragon’s Teeth“),
buvo apdovanota prestižine Pulitzerio premija. „Džiunglės“ –
paveikiausias ir daugiausia skaitytojų sulaukęs jo kūrinys. Nors
pradžioje U. Sinclairis sunkiai rado leidyklą, kuri sutiktų spausdinti
šią knygą (keturios, į kurias kreipėsi, atsisakė, motyvuodamos, kad
romanas per daug šokiruojantis), nuo savo pasirodymo 1906-ųjų vasario
pabaigoje kūrinys buvo išverstas į 36 kalbas, keliais tiražais išleistas
daugelio didžiausių pasaulio leidyklų. Rašytojas Džekas Londonas,
atsiliepdamas apie šią knygą, ją pavadino „atlyginimų vergijos „Dėdės
Tomo trobele“.
Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė.
