Kerintis istorinis romanas apie dvi neeilines XIX a. moteris – fosilijų medžiotojas Merę Aning ir Elizabetą Filpot, kurių atradimai amžiams pakeitė mokslo pasaulį
Diena iš dienos, nesvarbu, saulė ar žvarbus vėjas, mažo Anglijos miestelio paplūdimyje Merė ieško fosilijų. Amonitai ir belemnitai atneša nepasiturinčiai jos šeimai vieną kitą šilingą ir taip leidžia pratempti dar vieną dieną. Mažai kam suprantamas nešvarus ir pavojingas pomėgis merginą išstūmė į bendruomenės užribį.
Kai Merė su broliu atranda kelių metrų ilgio skeletą, visi jį vadina krokodilu. Niekas nekalba, kad jo snukis kitoks, o didžiulės apvalios akys toli gražu neprimena krokodilo. Vis dėlto ilgainiui šis atradimas sudrebina religinės bendruomenės ir mokslo pasaulio įsitikinimus. Tik Merės – moters, dargi kilusios iš nepasiturinčios šeimos, – vardas beveik niekada neminimas.
Jaunai merginai kompaniją palaiko tik Elizabeta Filpot – vidurinės klasės senmergė, taip pat jaučianti aistrą senojo pasaulio relikvijoms. Tačiau jųdviejų draugystei lemta patirti išbandymų: kovą su skurdu, konkurenciją, nelygybę ir pavojų, su kuriuo jiedvi susiduria ieškodamos fosilijų. Tik niekas nepaveikia Merės taip, kaip meilė pulkininkui Berčui. Netikėtai išdygęs, jis paprašė merginos pagalbos surasti ichtiozauro skeletą. Bet ne tik Merė pajunta simpatiją šiam dailiam kariškiui. Ar dviejų moterų, kurias skiria amžius ir socialinė padėtis, draugystė atlaikys audras ir negandas, pyktį ir pavydą?
