Intriguojantis ir labai nuoširdus pasakojimas apie septyniolikto amžiaus Olandiją. Psichologiškai subtiliai vaizduojama menininkų sluoksnio, kuriam romane atstovauja žymus to laikmečio dailininkas Johanesas Vermeris, šeima bei aplinka, ir neturtingųjų būties paveikslai, įkūnijami jaunos merginos Grėtės bei jos artimųjų. Šie du visuomenės sluoksniai, vidinė ir išorinė jų gyvenimo tikrovė, pindamiesi romane sukuria emociškai sodrų ir itin informatyvų menininkų „aukso amžiaus“ Olandijos miesto vaizdą.
Knyga patiks amžinųjų literatūros vertybių puoselėtojams, pasiilgusiems tiesaus, gilaus ir šilto žvilgsnio į žmogaus ir meno pasaulį.
