Sigurdui – galingo jarlo, vikingų vado sūnui – davė sakmių didvyrio Sigurdo slibino nugalėtojo vardą, to paties, kuris užmušė slibiną Favnę ir pasiėmė jo saugomą lobį. Tėvai nori, kad Sigurdas būtų toks pat stiprus ir drąsus kaip sakmių herojus. Sigurdas bijo slibino, tačiau augdamas ima suprasti, kad ne tik sakmėse, bet ir tikrovėje žmogui tenka susidurti su slibinu ir jį įveikti. Jis daug ko pasimoko susidraugavęs su savo bendraamžiais airių vergais Reimu ir Tirą bei burtininke Varnų mergaite. Svarbiausia yra įveikti žiaurumą ir blogį savo širdyje, gerinti žmonių santykius.
