Romano autorė – Valentina Zeitler, Lietuvos diplomatė, ilgokai dirbusi Austrijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje. Ji jau yra išleidusi kelias politologines ir publicistines knygas: „Austrija – ryškiausios politinės vaivorykštės spalvos“, „Populistai… ateina ir išeina?!“ ir „Nebyli siena“. „Karalienė Bona“ – pirmasis autorės istorinis romanas. Jis mus nukelia į tolimą XVI amžiaus Italiją, Lenkiją ir Lietuvą. Tačiau… Skaityti toliau »
„Kai iš šios knygos vertimo iniciatoriaus kunigo dr. Arnoldo Valkausko išgirdau, kad planuojama išleisti knygą apie žmogiškąsias aistras ir jų įveikos būdus, labai apsidžiaugiau dar net nežinodamas knygos turinio. Daugiau kaip trisdešimt metų dirbdamas su kenčiančiais žmonėmis supratau, kad labai dažnai jų kentėjimo priežastys glūdi nesuvaldytose, o neretai ir neįsisąmonintose aistrose, tokiose kaip puikybė, godumas,… Skaityti toliau »
Tai trečioji „New York Times“ ir „Washington Post“ bestselerio – knygos „Žudiko kailyje“ – autoriaus Mike’o Omero trilogijos knyga, kurioje parodoma, kad ir šiuolaikinėje visuomenėje, naudojančioje pažangias informacines technologijas, gali pasitaikyti neįtikimų nusikaltimų. Teismo psichologės Zojos Bentli ir FTB specialiojo agento Teitumo Grėjaus duetas padeda Čikagos detektyvei Molei O’Donel ieškoti nepagaunamo maniako Rodo Gloverio,… Skaityti toliau »
Išeitis visada yra. Tiesiog šią akimirką tu dar neradai išėjimo. Drąsūs žmonės dalijasi jautriomis gyvenimiškomis istorijomis. Apie pačias įvairiausias skausmingas patirtis skirtingais gyvenimo etapais, apie nelengvus iššūkius, išeičių paieškas, pagalbos sau būdus. O visa vienijantis vardiklis – viltis. „Jaunimo linijos“ inicijuotoje knygoje – psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinomais žmonėmis… Skaityti toliau »
Naujoji Matto Haigo, The New York Times bestselerio „Vidurnakčio biblioteka” autoriaus, knyga skirta visiems, ieškantiems ramybės, vilties ir rakto į prasmingesnį gyvenimą. Taip pat ir tiems, kuriems reikia trupučio padrąsinimo ir džiugesio šiandieniame įtampos kupiname pasaulyje. Keistas paradoksas, kad daugelį aiškiausių, labiausiai raminančių gyvenimo pamokų išmokstame, kai jaučiamės blogiausiai. Juk niekad apie maistą negalvojame… Skaityti toliau »
Miesto pakraštyje, senoviniuose griuvėsiuose apsigyvena našlaitė Momo. Ji turi vieną ypatingą talentą, dėl kurio ji tuojau tampa visų numylėtine. Tačiau vieną dieną į miestą užsuka pilkieji ponai, kurie įtikina gyventojus taupyti savo laiką. Netrukus pilkųjų ponų pažadų suvilioti nelaimėliai atbunka, o jų širdys suledėja. Vienintelė Momo nesusigundo pažadais. Padedama magistro Horos ir keistosios vėžlienės Kasiopėjos,… Skaityti toliau »
Romanas įsiurbia į įvykių verpetą, leisdamas kartu išgyventi meilę ir netektį. Siužetas persunktas netikėtumų ir paslapčių, kurios galiausiai išaiškėja, atskleisdamos, ar arogantiškasis karalius iš tiesų yra aklas ir kvailas, ar karalystėse įmanoma taika, jeigu dėl jos paaukosi savo meilę.
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar… Skaityti toliau »
Vadovėlis 11 klasė 1 dalis
Monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais” tiriamas po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusios Lietuvos valstybės posūkis į socialinę pažangą, aiškinama, kaip valstybingumas padėjo įveikti užsikonservavusias socialines negandas ir timptelėjo mūsų šalį modernėjimo linkme. Pirmiausia aptariama visuomenės socialinė struktūra pirmosios modernios nepriklausomybės laikotarpiu. Toliau dėmesys telkiamas į socialines permainas, dvarininkų sluoksnio silpnėjimą, analizuojama žemės reforma… Skaityti toliau »
Knygoje „Vaitkuškis”: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837-1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija” pristatomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomo grafo S. K. Kosakovskio fotografijų archyvo fragmentas. Publikuojamos nuotraukos padarytos 1894-1905 m., dauguma – Vaitkuškyje. Jose užfiksuotas dvaras, apylinkės ir vietos gyventojai: grafo šeima, tarnai, Vilkmergės apskrities dvarininkai, katalikų dvasininkai, carinės administracijos pareigūnai, lietuvių valstiečiai,… Skaityti toliau »
Knyga yra 2012 m. išėjusio Pasižvalgymo po senojo Vilniaus mūrus tęsinys. Minėtoje knygoje apžvelgėme Vilniaus miesto branduolį (miesto sienos ribose), bažnyčių ir vienuolynų ansamblius Subačiaus priemiestyje, aplankėme artilerijos bastėją ir Rasų kapines. Kelionę pratęsėme XIX a. antrojoje pusėje pradėtu užstatyti Gedimino prospektu, kuriuo nuėjome iki Lukiškių aikštės. Miesto vystymęsi labai svarbūs Antakalnio, Kalvarijų, Rūdninkų ir… Skaityti toliau »
Serija: „Detektyvas Robertas Hanteris #1“. Persižegnok ir melskis, kad mirtum… greitai. Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius — tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas. Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties… Skaityti toliau »
Kasdienis gyvenimas senovės Egipte Mes neįžeisime egiptiečių ir neiškreipsime jų pasaulėžiūros, jei akies krašteliu žvilgtelsime, kaip jie pasakoja nešvankias istorijas apie dievus, svaiginasi alkoholiu, rašo jausmingas eiles savo išrinktiesiems ar moko savo nuobodžiaujančius vaikus. Barbara Mertz (Barbara Merc, 1927–2013 m.) – JAV egiptologė, rašytoja, garsėjanti tiek unikaliomis senovės Egipto studijomis, tiek grožiniais kūriniais –… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #100“. Erikas Koljeras gimė 1902 metais Anglijoje. Tėvas – kompanijos direktorius – norėjo sūnų išmokslinti, tačiau Eriko nei advokatūra, nei prekyba nedomino. Studijuojant jį vis labiau traukė gamta, miškai. Visą laisvalaikį jis praleisdavo medžiodamas. Pagaliau metė studijas ir išvyko į Kanadą. Čia kurį laiką dirbo tėvo brolio fermoje. Pagaliau su žmona – vietine… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #101“. Etorė Bioka – žinomas italų keliautojas, Amazonės tyrinėtojas. Jo knyga „Janoama“ pirmą kartą buvo išleista Italijoje 1965 m. Ji sukėlė didžiulį specialistų ir paprastų skaitytojų susidomėjimą. Kas gi tokie Janoamos genčių indėnai, kurių vardu pavadinta ši knyga, kokią vietą jie užima tarp kitų atsilikusių tautų, gyvenančių abipus ekvatoriaus nusidriekusiuose miškuose. Knygoje aprašoma… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #102“. Quilici yra akylas gamtos stebėtojas ir talentingas rašytojas. Per dešimt metų Quilici aplankė daugybę Afrikos šalių. Tuo pat metu jis bandė pasirinkti kelius, kuriais europiečiai nebuvo ėję iki jo. Šių klajonių rezultatas buvo knyga „Tūkstantis šviesų“. Knyga suskirstyta į tris dalis: „Dykumos žiburiai“, „Savanos žiburiai“, „Miško žiburiai“. Kiekviename autorius šlovina Afrikos gamtą… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #103“. Danų keliautojas, etnografas ir rašytojas knygoje pasakoja savo įspūdžius iš kelionės po Ramiojo vandenyno salas: Taitį, Tongą, Fidžį, Pitkerną. Supažindinama su šių salų gamta, savitais gyventojų papročiais bei tradicijomis.
Serija: „Horizontai #104“. Knygoje aprašomi Didžiosios Britanijos geografų draugijos tyrinėjimai mažai žinomoje Brazilijos valstijoje Mato Grose, supažindinama su to krašto gamta ir gyventojais indėnais.
„Begalinė istorija“ – neprilygstama, magiška vaikų literatūros klasika. Nepaprasto kūrybingumo ir vaizduotės autoriaus sukurta istorija pasakoja ne tik apie knygų, fantazijos galią, bet ir apie tai, kaip svarbu neužsklęsti durų tikrovei. Kūrinys įtrauktas į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 6 kl. rekomenduojamų kūrinių sąrašą. „Begalinė istorija“ Skaitytojams nuo 10 metų. Padeda suvokti, kaip mus… Skaityti toliau »