„Ponas Manis” – bene geriausias kada nors parašytas romanas hebrajų kalba. Jis neįprastas savo forma – pokalbiais, kuriuos jungia paslaptingojo pono Manio pavardė. Veiksmas vystomas laiko spirale atgal: prasideda 1982 m. Izraelyje, po to nukelia į vokiečių okupuotą Kretą, britų užimtą Palestiną, XIX a. Krokuvos apylinkes ir galiausiai Atėnus. Ne veltui Šiaurės Jeruzale vadinamas Vilnius… Skaityti toliau »
Garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, dėl savo stiliaus lyginamas su Marceliu Proustu. Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą, tačiau kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto… Skaityti toliau »
Vienas reikšmingiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, už romaną „Brodekas“ apdovanotas licėjaus mokinių Gonkūrų premija ir „Man Booker International“ .Paprastai ir aiškiai parašytas, meistriškai sukonstruotas „Brodekas“ – alegorinis romanas apie kitoniškumą. Jame nefigūruoja nei žodis „žydas“, nei „Holokaustas“, bet netrukus paaiškėja, kad knygoje įvykusios katastrofos šaknys slypi kaip tik čia. Itin tapybiškas pasakojimas apie mitą ir istoriją,… Skaityti toliau »
Droviam ir nuovokiam bankininkui Stiuartui visada būdavo sunku pažindintis su moterimis, tačiau viename viengungių vakare jis susipažįsta su paveikslų restauratore Džiliana, ir viskas pasikeičia. Stiuarto draugas Oliveris – jo priešingybė: tiek įžūlus, kiek ir lengvabūdis anglų kalbos mokytojas, kuris „kalba kaip žodynas”. Netrukus Stiuartas ir Džiliana susituokia, tačiau tarp trijulės užsimezgusi nedrąsi draugystė išvirsta į… Skaityti toliau »
JAV mokslininkas, rašytojas Josephas Campbellas (Džozefas Kambelas, 1904–1987) – vienas žymiausių pasaulyje lyginamosios mitologijos ir religijotyros specialistų. Knyga „Mitai, kuriais gyvename“ nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir mito sąlytį. Kas yra mitologija šiais laikais, kaip ji veikia, kokios yra jos funkcijos moderniame pasaulyje? Ar galima mitus naudoti mūsų laikais daugelį žmonių kamuojančiai baimei ir nerimui palengvinti –… Skaityti toliau »
Krzysztofas Zanussi, įžymus režisierius, be kurio lenkų kinas nebūtų pasiekęs tokio aukšto meninio lygio, perkelia savo pamąstymus į literatūros dirvą. Ir pasitelkęs žodį sugeba – taip pat įtaigiai, kaip ir kino filmo vaizdu – sužadinti žmogaus nerimą. Jis kelia paprastus, tačiau budrinančius klausimus apie galimybes, kokias žmogui suteikia LIKIMAS. Svarsto, kiek yra būdų pragyventi gyvenimą… Skaityti toliau »
Ši knyga laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės pasaulio istorijos veikalų. Remdamasis įvairių sričių – nuo archeologijos iki epidemiologijos – atradimais, Jaredas Diamondas apžvelgia 13 000 metų žmonijos istoriją, nagrinėja imperijų, religijos, rašto, augalininkystės ir ginklų kilmę, analizuoja, kodėl įvairių žemynų visuomenės vystėsi skirtingai ir kokiu būdu tai vyko. Paaiškindamas, kaip dabarties pasaulį nulėmė žmonių gyvenimo sąlygos… Skaityti toliau »
„Koncertas kairiajai rankai“ – biografinis romanas apie Paulį Vitgenšteiną. Nors šeimos pavardę visame pasaulyje išgarsino brolis filosofas Liudvigas Vitgenšteinas, Paulis buvo ypač gabus viskam, ko ėmėsi. Plieno magnato sūnus augo turtinguose Vienos namuose, kur buvo skatinami ir remiami garsiausi ano meto menininkai, muzikai, rašytojai. Kaip ir visi Vitgenšteinų vaikai, Paulis labai kentėjo nuo geležinių… Skaityti toliau »
Serija: „Blindness #2“. José Saramago (1922–2010) – vienas svarbiausių šiuolaikinių rašytojų, Nobelio premijos laureatas – groteskiškai pašiepia dabarties gyvenimo principus ir įžvalgiai svarsto būsimas žmonijos gyvenimo formas. „Praregėjimas” tęsia žymiausio José Saramago romano „Aklumas” (liet. 2007) temas. Neįvardytame mieste vyksta rinkimai, po kurių paaiškėja, kad dauguma biuletenių – nepažymėti. Valdžia siekia sustabdyti šį pavojingą… Skaityti toliau »
1989-ųjų vasario 14-oji, Šv. Valentino diena, BBC žurnalistė telefonu paskambinusi Salmanui Rushdie pasakė, kad Irano dvasinis lyderis ajatola Khomeini paskelbė jam „mirties nuosprendį“. Tada garsus rašytojas pirmąkart išgirdo žodį „fatva“. Kuo jis nusikalto? Parašė romaną Šėtoniškos eilės… Taip prasideda pasakojimas, kaip skandalingojo romano autorių religiniai fanatikai priverčia pasitraukti į pogrindį, ir jam,… Skaityti toliau »
1883-ieji. Viduržiemis. Kartu su pastoriumi Baldru Skugasonu leidžiamės į žydrosios lapės medžioklę. Šešėlis Baldras islandų tautosakoje – nuožmus ir baisus žvėris. Buvo tikima, kad ši pikta lemianti tamsos ir šešėlių pasaulio vyriškosios giminės mitologinė būtybė yra katino ir lapės palikuonis. Atšiauraus islandiško peizažo fone rutuliojasi trijų personažų, kurių likimai keistai persipynę, gyvenimo istorija. Romanas parašytas… Skaityti toliau »
Po dešimties metų tylos poetė Violeta Palčinskaitė grįžta su nauja poezijos knyga vaikams „Eilėraščiai iš namų”. Su jos eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. „Eilėraščiai iš namų” – naujausių eilėraščių vaikams knyga. Bene žinomiausia vaikų poetė kalba, kaip visada, ne pamokomu, o širdies balsu.12 naujų kūrinių –„Nesipykim”, „Žaidžiam mamą ir tėtę”, „Kryžiažodis”, „Agava”, „Senas senas… Skaityti toliau »
Kaip apsaugoti tuos, kurie dar gali būti išgelbėti? Šuliniai mane traukia ir gąsdina. Neseniai aptikau psichologinį testą su dešimčia nuotraukų, iš jų turėjau išsirinkti vieną labiausiai bauginančią. Išsirinkau šulinį. Kodėl? Kol žmogus nebuvo išradęs vandentiekio, šulinys jam buvo gyvybės versmė. Šaltas, tamsus, gilus; būtinas. Kad pasisemtum vandens, turėjai pasilenkti virš jo ledinės gerklės ir… Skaityti toliau »
Serija: „The Mysteries of Nature Series #1“. Ar medžiai – socialinės būtybės? Kaip jie bendrauja? Ar jaučia skausmą, kaip reaguoja į aplinką? Daugelį metų medžių gyvenimą tyrinėjantis gamtininkas Peteris Wohllebenas, remdamasis naujausiais moksliniais atradimas, teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais,… Skaityti toliau »
Tik grožinis pasaulis man atrodo rožinis… GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ (g. 1960) Nacionalinė kultūros ir meno premija „už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę” (2015) Europos Sąjungos literatūros premija už knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” (2010) „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones” – trečioji rašytojos knyga. Ankstesnės: „Suplanuotos akimirkos. Esė rinktinė” (2004) ir „Šiąnakt… Skaityti toliau »
Serija: „Baltų lankų rinktinė proza #21“. Marguerite Yourcenar (1903-1987) – žymi prancūzų ir belgų rašytoja klasikė, intelektualė, pirmoji moteris, išrinkta Prancūzų akademijos nare (1980), daugelio romanų, esė, eilėraščių rinkinių autorė, vertėja, kritikė, įvairių literatūros premijų laureatė. Pasak garsaus prancūzų kritiko Jeano d’Ormessono, „Yourcenar esmę atskleidžia reiklumas, kuris prieštarauja šios epochos tendencijoms. Trumpai tariant, ji… Skaityti toliau »
Romano veiksmas vyksta Meksikoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai buvo persekiojama Katalikų Bažnyčia. Pagrindinis veikėjas — katalikų kunigas — vaizduojamas kaip nuodėmingas, klystantis, silpnas žmogus, kurį jo sąžiningumas, kankinystė, ištikimybė dvasininko pareigai veda šventumo keliu. 2003 m. Time žurnalas išrinko „Galybę ir garbę“ viena iš 100 geriausių knygų, parašytų anglų kalba nuo 1923 m. Romano… Skaityti toliau »
Šiuolaikinę realybę atspindinti, ir moraliniu, ir socialiniu požiūriu aktuali apysaka, kurioje vaizduojami paaugliai mokykloje, šeimoje ir mažo miestelio bendruomenėje. Dailininkė Eglė Lipeikaitė
Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, nuo ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame: su draugais, šeimos nariais, kaimynais, kolegomis, vadovais, klientais, netgi su nepažįstamais žmonėmis. Negana to, atsidūrę vienumoje, mes imame bendrauti su… savimi. Gebėjimas bendrauti be galo svarbus mūsų gyvenimo kokybei. Kaip išmokti tai daryti kuo efektyviau?Būtent tai ir sužinosite skaitydami šią knygą.… Skaityti toliau »
Antikine metrika sukurtos "Augalų metamorfozė" (1798) ir "Gyvūnų metamorfozė" (1820) bus pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su šiais poetiniais didžiojo vokiečių poeto ir mąstytojo Johanno Wolfgango Goethe’ės kūriniais. Iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Bukontas