Recidyvistas Blaras Kleras pasakoja savo gyvenimą, apimantį gerą pusšimtį praėjusio amžiaus metų. Jame apstu meilės nuotykių, žudynių, narkotikų, kitų detektyvą primenančių istorijų. Skaitant romaną nepalieka mintis, jog tai farsas, juodoji komedija, kurios ištakų toli ieškoti nereikia – pakanka apsidairyti aplinkui.
V. Dautarto novelių romane „Senojo gluosnio pasaka“ vyrauja kaimo gyvenimo tematika, atskleidžiama valstiečių buitis, etnografija, socialinės kaimo gyventojų permainos, pokario metų sunkumai, piešiamas betarpiškai su gamta suaugusio žmogaus paveikslas. „Senojo gluosnio pasaka“ – tai lyrinėmis ir etnografinėmis priemonėmis pavaizduotas ikikarinių metų panemunės sielininkų bei amatininkų gyvenimas, liūdnos ir dramatiškos Lietuvos kaimo žmonių istorijos.
Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940) – dailėtyrininko, poeto, Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, „Šiaurės Atėnų” redakcijos nario – knyga, sudaryta paties autoriaus iš 1991-2003 metais parašytų esė. Pasak prof. K. Nastopkos, „knygos horizontalųjį matmenį brėžia besiplečiantys geografiniai ir kultūriniai akiračiai, autentiški susitikimai su kitų kraštų praeitimi ir dabartimi. Bet ne mažiau ryškus vertikalusis knygos matmuo – filosofinė… Skaityti toliau »
Pasak vertėjo ir eseisto Laimanto Jonušio, Giedros Radvilavičiūtės tekstuose taupūs ir taiklūs žodžiai gyvenimo kasdienybę paverčia nekasdienišku išgyvenimu. Tariamai nereikšmingi buities ar daiktų gyvenimo elementai sužėri subtilia, iki tol neregėta šviesa; nesėkmių keliama desperacija, pagauta ironiško žvilgsnio, virsta medžiaga literatūriniam laimėjimui. Tariant pačios autorės žodžiais, patekusiais į ankstesnės knygos pavadinimą, „siužetą siūlau nušauti“, bet numarinto… Skaityti toliau »
Poezija
Jonausko poezija originaliai atspindi agrarinės kultūros patirtį, žemaitiškojo arealo bruožus. Su grauduliu bei šypsena poetas skelbia paradoksalias ir amžinas tiesas.
Pernai netikėtai anksti mirusio talentingo rašytojo paskutinė trumpų apsakymų knyga. Išradingai konstruojamuose kūriniuose darniai pinasi tragizmas, komizmas, satyra, absurdas, erotika, išmonė ir žiaurūs tikrovės faktai. Stilingas pasakojimas nelabai paiso žanrinių ribojimų: greta grakščios novelės – šmaikštus feljetonas, perskaitęs ilgoką apsakymą, randi eseistikos šedevriuką.
Serija: „Karalystė #3“. Trečiąjį „Karalystės” ciklo tomą sudaro „Vilties pilnųjų knygos”, kuriose vaizduojamas atsinaujinęs gyvenimas Lietuvoje 1993-1995 m. Lietuva tuo metu – tai šiuolaikinio pasaulio ląstelė, į kurią plūstelėjusi laisvė teikia žmonėms gausybę galimybių, kartu meta jiems daug iššūkių. Savarankiškai gyventi reikia ir savitų gebėjimų, ir patirties. Nelaisvėje ilgai gyvenę žmonės jos neturi. Vėl klumpa ir… Skaityti toliau »
Poetė ieško atsakymų į klausimus, kas yra poezija, kūryba, savikūra, žmogus, meilė, laisvė, prisimena tėviškę ir vaikystę, su nuoskauda pasakoja apie sovietmečio cenzūrą, kuri palietė ir jos knygas.
Poetė ir novelistė Joana Danutė Žilaitytė yra parašiusi puikių eilėraščių, ypač paskelbtų rinkinyje „Tyliu tavo tyla“, eilėraščių, vertų Federico Garcķjos Lorcos plunksnos, sakytum, tai būtų geri vertimai – tokios giminingos tų eilėraščių intonacijos, struktūros bei komponavimo principai. Tokių eilėraščių yra ir knygoje „Rožės paklausk“: „Vasara./Kvepia medus ir gėlės“ (p. 185), „Žalioje pievoje/raudonos aguonos“ (p. 188),… Skaityti toliau »
Tai ketvirtoji dailėtyrininko, eseisto, poeto Alfonso Andriuškevičiaus (g. 1940) eilėraščių knyga.
Jaukūs, maži, žaisliniai… eilėraštukai vaikams
Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės. Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip… Skaityti toliau »
Knygoje „Pasirinkimas“ Edita Eger dalijasi asmeniniais holokausto išgyvenimais ir nepaprastomis istorijomis žmonių, kuriems ji pagelbėjo kaip psichologė. Antrojo pasaulinio karo metais paauglė Vengrijos žydaitė Edita su šeima atsidūrė Aušvice. Čia jai teko kęsti nesuvokiamas kančias ir kartu šokti garsiajam Jozefui Mengelei; pasitelkusi neįtikėtiną drąsą Edita išgelbėjo seseriai gyvybę ir kartu su kitomis kalinėmis dalyvavo Mirties… Skaityti toliau »
Autorė jautriai ir atvirai kviečia pažvelgti į moterų bendrystę, kūniškumą, savitumą. Šioje knygoje atsakymų ras moterys, keliančios moteriškumo ir savivertės klausimus, skyrybų ir kitokią krizę išgyvenančios, galų gale visos, ieškančios gilesnio ir tikresnio santykio su savimi bei pasauliu. Daug dėmesio knygoje skiriama saviugdos gairėms, kurios padės plėsti požiūrį, kurti ryšį su savimi, rasti naujų vidinių… Skaityti toliau »
Tai – senosios kartos poeto eilėraščių knyga. Kartos, kuri atėjo į literatūrą sunkiais pokario metais. Į jos atmintį giliai įsirėžė tiek Antrojo pasaulinio karo paveikslai, tiek tragiški vėlesni įvykiai Lietuvoje. Taigi knygon sudėti eilėraščiai gal daugiau primena savotiškas akistatos paties su savimi akimirkas. Praėjusias, kurių jau nebeįmanoma pakeisti ir ištaisyti, o ir ateinančias, bijant, kad… Skaityti toliau »
Antrojoje trilogijos dalyje romano herojų susitinkame jau mieste, veiksmas vyksta nepriklausomos Lietuvos ir pirmosios sovietinės okupacijos metais. „Beragio ožio metai“ įvertinti prestižine JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos premija (1983).
Romano herojai dvylikamečiai Karolis ir Jackus – skirtingų likimų berniukai, susiklosčius dramatiškoms aplinkybėms, tapę neišskiriamais draugais, – traukia per visą Lietuvią iš rytų į vakarus, į pajūrį, kur uoste jų esą laukia svajonių laivas iš Brazilijos, nuplukdysiąs juos į šalį, kurioje nėra nei skriaudų, nei neteisybės. Prie berniukų pakeliui prisideda Viliūnė, irgi nusprendusi ieškoti laimės… Skaityti toliau »
XX a. antrosios pusės lietuvių poezijoje ryškiai matomi du poetai – Antanas ir Tomas Venclovos, tėvas ir sūnus. Pirmasis yra tapęs savotiška sovietinės lietuvių poezijos ir ne tik poezijos emblema, antrasis – aštuntuoju-devintuoju dešimtmečiu žinomas disidentas, šiuo metu bene žymiausias pasaulyje lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius. Šioje knygoje abu poetai susitinka: tėvo eilėraščių rinkinį „Erškėtis“… Skaityti toliau »
Marius Burokas – žinomas jaunosios kartos poetas, vertėjas, literatūros kritikas. Yra išvertęs Charleso Bukowskio, Woody Alleno, Hunterio S. Thompsono, J. G. Ballardo, Alleno Ginsbergo ir kitų prozos, JAV ir Kanados poetų eilėraščių. Kaip straipsnių autorius bendradarbiauja su literatūros ir meno leidiniais. „Išmokau nebūti“– trečioji jo eilėraščių knyga, vertintojų žodžiais, galinti tapti svarbiu metų literatūros… Skaityti toliau »