Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Antanas Ramonas (1947–1993) – vienas iš tų, kurių visada buvo ir yra nedaug: vienas iš sugebėjusių nutildyti sielos triukšmą dėl tokio praktinės vertės neturinčio dalyko… Skaityti toliau »
„Amarėlio pyragas” – tai linksmas pasakojimas apie vabalėlių, panorusių išsikepti iš grūdo gardų pyragą, ir jiems į pagalbą atskubėjusių vikšro, šimtakojo, sraigės, skruzdelytės, slieko ir karkvabalio nuotykiai. Veiksmas vyksta paprastoje pievelėje, kurioje auga visiems pažįstami augalai, tačiau autorius priverčia pažvelgti į šią aplinką mažo vabalėlio akimis. Spalvingi ir ryškūs piešiniai padės pamatyti stebuklus įprastuose dalykuose. Knyga… Skaityti toliau »
Pats autorius šį romaną vadina „hiperromanu“. Jį sudaro dešimties romanų pradžios (incipit), tiksliau, dešimt mikroromanų, kuriuos įrėmina dar vienas – Skaitytojo ir Skaitytojos romanas. Šio intriga nesudėtinga, primenanti detektyvą: Skaitytojas nusiperka brokuotą egzempliorių ir eina į knygyną apkeisti, čia sutinka Skaitytoją. Beieškodamas vieno romano pabaigos, jis susiduria su vis naujais romanais, kurie galiausiai pasirodo irgi… Skaityti toliau »
Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.20“. Antroje aštuntos serijos knygos dalyje pakiliai ir šviesiai kalbama apie Meilę, apie jos kultūrą, parodoma, kiek išminties ir kiek Visatos suvokimo turi senovinės sutuoktuvių, vaiko pradėjimo, jo laukimo ir gimimo apeigos, pasakojama, kaip sugrąžinti Meilę ir pagarbą į dabartines šeimas.
Dažniausiai per derybas dėl atlyginimo į ringą išeina du nelygūs partneriai: vienoje pusėje viršininkas, įvaldęs retoriką ir pažįstantis situaciją, kitoje pusėje darbuotojas, susijaudinęs ir graužiamas sąžinės, kad nori didesnio atlyginimo. Nenuostabu, kad ne vienas jau būna pralaimėjęs, dar nė neįžengęs į viršininko kabinetą. O iš tikrųjų visai nėra sunku išsikovoti didesnį atlyginimą. Jeigu pasitikėsite savimi,… Skaityti toliau »
Klausimai bei atsakymai homoseksualių ir biseksualių vaikų tėvams
Aprašydamas ir komentuodamas natūralius, savaiminius vaikų siunčiamus signalus ir judesys Samy Molocho supažindina suaugusiuosius su vaikų kūno kalba. Jį domina vaikų išraiškos galimybės: nors jų kūno kalba kur kas atviresnė nei mūsų, suaugusiųjų, ją nėra lengva taisyklingai interpretuoti. Autorius, dėmesingai, su meile žvelgdamas į kiekvieną smulkmeną, stebi vaiko vystimąsi nuo priešgimdinės stadijos iki mokyklinio laikotarpio.… Skaityti toliau »
Vokiečių rašytojo W. von Sternburg parašyta išsami ir patraukli Ericho Maria Remarque’o biografija. „Vakarų fronte nieko nauja“, „Triumfo arka“, „Trys draugai“ ir kt. romanų autoriaus gyvenimo istorija tokia pat nepamirštama kaip ir jo knygos. Pirmą kartą lietuvių kalba išleista išsami E. M. Remarque’o biografija, parašyta nuodugniai, su dideliu išmanymu, susižavėjimu ir pagarba. Knygos autorius pasinaudojo… Skaityti toliau »
Aprašymas Pasakojimas kaip tūkstančiai vyrų ir moterų pasveiko nuo alkoholizmo Ši knyga yra Anoniminių alkoholikų draugijos pagrindinis tekstas, pirmą kartą buvo išleista 1939 m., kai AA tebuvo apie 100 narių. Nuo tada ji išversta į daugiau nei 50 kalbų. 2006 m. Anoniminių alkoholikų draugijoje 180 pasaulio šalių veikia daugiau nei 106 000 grupių, kuriose buriasi… Skaityti toliau »
A. Stasiukas – subtilaus pasakojimo meistras. Jo knyga „Pakeliui į Babadagą“ – kelionė su pasakotoju po užmirštąją Europą, tolyn nuo spindinčių Europos sostinių, nuo naujo „modernaus“ gyvenimo – traukiniu, automobiliu, autostopu. Tai kelionių knyga ne tik geografine, bet ir dvasine, egzistencine prasme. Ją galima pavadinti ekspedicija gilyn – į Europos pasąmonę. Kelionės trajektorija driekiasi per… Skaityti toliau »
„Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“ (1991) pripažintas geriausiu metų romanu Serbijoje. Jis parašytas veidrodiniu principu; šiame kūrinyje Hera ir Leandras, du magiški meilužiai, skiriami ne tik Helesponto sąsiaurio, bet ir dviejų šimtmečių, tiesiogine šio žodžio prasme susitinka knygos viduryje. Rašytojas įkvėpimą ir savo kūrinio modelį aptiko tūkstančio metų senumo lyrinėje meilės… Skaityti toliau »
Saros Poisson novelių knyga „Šmogus“ bando provokuoti. Autorė švepluoja, sąmoningai neištardama „žmogus“, atmesdama griežtas žmogiškumo apibrėžtis. Ji siekia iškovoti teises kitoniškumui, netikslumui, dykaduonystei, gina neracionalumą, grynąją estetiką, pagaliau – nevisišką vyriškumą ir nevisišką moteriškumą. Skaitytojas kviečiamas fiksuoti personažų ir pasakotojos minties krustelėjimus, skirti laiko nenaudingam mąstymo pasauliui, nerti į pasąmonės gelmes. Noveles lyg vieną prozos… Skaityti toliau »
Tai memuarine medžiaga paremtas kūrinys apie moters dalią XIX a. pabaigos XX a. pradžios Lietuvos kaime. Sodrus realizmas, ryškūs charakteriai, gyvas krašto koloritas, dramatizmas, turtinga kalba išskiria šį romaną iš dabartinės anemiškos lietuvių literatūros ir nepalieka skaitytojo abejingo.
Romanas „Nuostabios meilės istorija“ sukrėtė Europos literatūrinį pasaulį, Švedijoje išleistas milžinišku tiražu, buvo apdovanotas prestižiškiausia Augusto premija. Rašytojo romanai mįslės jungia tikrovę, mitologiją, erotiką, nuotykius, sapnus ir nematomus sielos poslinkius. Šiame romane C. J. Vallgrenas akivaizdžiai derina fantastinius ir istorinius elementus. Mes lydime Erkiulį į vienuolyną ir beprotnamį, Vatikaną ir varjetė, susipažįstame su Swedenborgo idėjomis,… Skaityti toliau »
Septintuoju romanu modernistinės pakraipos lietuvių autorius sukūrė išraiškingai sodrią Evangelijos ir partijos Programos paralelę. Tai, kas vyko prieš du tūkstančius metų, kartojasi dabar ir nuolat, – visu tekstu teigia romanistas.
Romano veikėja, svajojusi tapti garsia pianiste, ramiai gyvena nedideliame miestelyje su senesniu vyru. Kol sykį užlipa į palėpę ir kartoninėje skrybėlių dėžėje randa savo dienoraštį, kurį rašė, kai buvo penkiolikos metų. Tada ji mylėjo vieną vaikiną, bet jis vedė kitą, nes ji, išsinarinusi koją, negalėjo nuvažiuoti pas jį į Veneciją. Tačiau gyvenimas ne visada kerštingas… Skaityti toliau »
Naujų novelių knygoje populiari rašytoja žvelgia į paprastus žmones ir margaspalvę kasdienybę – šiandieninę ir kiek ankstesnę. Dabarties pojūtis, subtilios įžvalgos ir švelni pašaipa jai padeda kurti įspūdingus, neretai groteskiškus vaizdus, keliančius juoką, užuojautą, virpulį. Novelės artimos žanro kanonui – intriguoja, saikingais potėpiais piešia žmones ir jų likimus, konkretų veiksmą perkelia į egzistencinių klausimų erdvę.
Tai naujai iliustruota populiaraus vaikų poeto knygelė. Iliustravo Živilė Žviliūtė. Knygų serija „Vaikų knygelė“.
Šio rinkinio apysakas ir apsakymus vienija dramatiška žmogaus vienatvės tema. Siurrealistiškai perteikiama veikėjų egzistencinė neviltis technizuotame pasaulyje, keliančiame baimę ir psichines traumas. Išradingai gretinamas realus ir įsiaudrinusios psichikos generuojamas menamas pasaulis, savaip transformuojami Dievo, Kristaus, tėvo, motinos, sūnaus ir kiti kultūriniai archetipiniai vaizdiniai.
Antonas Pavlovičius Čechovas (1860–1904), visame pasaulyje žinomas rusų rašytojas, dramaturgas, galima sakyti, nerašė vaikams, tačiau 1892 metais išleistą „Kaštonę” pats rekomendavo skaityti vaikams.Paprasta, tačiau talentingai papasakota rusvakailės kalaitės istorija, jos akimis matomas pasaulis, saviti apibendrinimai kelia tai šypseną, tai graudulį. O netikėta Kaštonės nuotykio baigtis verčia susimąstyti ne tik vaikus, bet ir suaugusius. „Kaštonė“… Skaityti toliau »