Serija: „Horizontai #108“. Autorius, dvejus metus dirbęs Mozambiko Liaudies Respublikoje geologu, pasakoja apie šio krašto liaudies išsivadavimo kovą, socialinius pertvarkymus, gamtą, liaudies papročius ir savitą meną.
Šioje knygoje demaskuojami daugelis karinių nusikaltėlių, radusių prieglobstį kapitalo šalyse ir išvengusio pelnyto atpildo.
Naujame romane nagrinėjamos svarbios filosofinės ir dorovinės dabartinės visuomenės problemos. Jame su skausmu kalbama apie dalį mūsų jaunimo, įklimpusio į narkomanijos liūną, ieškoma kelių dvasiniam visuomenės tobulėjimu. Knygoje derinamas realistinis ir fantastinis pasakojimo būdas, teigiama, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už mūsų planetos likimą.
Knygoje konkrečiais pavyzdžiais parodoma kaip panaudoti skaičiuotuvus įvairiose darbo srityse: sprendžiant matematikos uždavinius, žaidimuose. Leidinys skiriamas plačiam skaitytojų ratui: vidurinių mokyklų, jaunųjų programuotojų mokyklų mokiniams, studentams, visiems, kas domisi skaičiavimo technika ir jos panaudojimu. praktikoje
Patariama, informuojama, kaip geriau savarankiškai susipažinti su miestu. Pateikiamos svarbiausios Kauno istorijos datos, apibūdinami ryškiausi miesto bruožai. Aprašomi pagrindiniai turizmo regionai.
Knygoje spausdinami trys šiuolaikinių lenkų rašytojų detektyviniai romanai. J. Edigėjaus ir K. Korkozovičiaus kūrinių veiksmas vyksta šių dienų Liaudies Lenkijoje, J. Chmelevskos romano „herojai“ – tarptautinio masto ganksteriai, su kuriais grumiasi drąsi lenkė, laikinai gyvenanti Danijoje.
„Vengrų nabobas“ – vienas geriausių vengrų rašytojo M. Jokajaus romanų, sukurtas romantiška nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo dvasia. Autorius sodriom spalvom piešia XIX a. pirmosios pusės Vengriją, smerkdamas beprasmišką aristokratų žemvaldžių gyvenimą ir kartu tikėdamas šalies atgimimu. Knyga parašyta gyva, vaizdinga kalba, žavi sumania meilės intriga, herojų nuotykiais ir humoru.
Eseistiniuose kūrinėliuose, parašytuose laiško forma, autorius gvildena svarbias dorovines problemas, kylančias eiliniam jaunuoliui, nuoširdžiai kalba apie gyvenimo tikslą ir prasmę, tikrą laisvę ir atsakomybę, meilę, bendravimą su menu ir gamta.
Apybraižų rinkinyje autoriai analizuoja visuomenės gyvenimo problemas, aprašydami nusikaltimų istorijas. Atskleisdami nusikaltimų priežastis ir aplinkybes, pasakoja apie sunkų teisėtvarkos organų darbą, gilinasi į nusikaltėlių dvasinį pasaulį. Kartu su knygos autoriais skaitytojai apsilankys nusikaltimų padarymo vietose, įkalinimo įstaigose, drauge pamąstys apie gyvenimą, apie tai, kaip svarbu žmogui turėti švarią sąžinę.
Žymaus prancūzų kritinio realizmo atstovo A. Dodė (1840– 1897) kūrinyje „Laiškai iš mano malūno“ tarsi gyvena visas Provansas. Visi apsakymėliai ir padavimai, sudėti šioje knygoje, tarsi eilėraščiai proza, kupini vidinės šilumos, nepakartojamo aromato. Romane „Nepaprasti Tartareno iš Taraskono nuotykiai“ demaskuojama provincijos miestelio gyvenimo rutina, kolonijinė Prancūzijos imperijos politika.
Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos.
Tai puikiai sumanytas kūrinys apie paauglių gyvenimą, jų svajones ir linksmas (arba – nelabai) išdaigas. Tai apysaka su keliom kryžkelėm, kur tolimesnį kelią skaitytojas gali pats pasirinkti. Puikiai sumanytas kūrinys apie paauglių gyvenimą, jų svajones ir linksmas (arba – nelabai) išdaigas, rūpesčius ar nesėkmes. Iš šmaikštaus intriguojančio pasakojimo atsiskleidžia šilti vaikų ir tėvų santykiai, bendravimas… Skaityti toliau »
Pirmoji naujų romanų dilogijos knyga. Veiksmas vyksta XVI a. antroje pusėje – prieš Livonijos karą ir Livonijos karo metu. Ordino magistras Fiurstenbergas 1557 m. Pasvalyje pasirašo su Lietuva ordinui pražūtingas sutartis, kurios sukėlė 25 metų kruviną karą dėl Livonijos. Romano veikėjus parodydamas istorinių įvykių sūkury, rašytojas savaip interpretuoja žmogaus ir valstybės santykį. .Petras Dirgėla Simono… Skaityti toliau »
Antroje romanų dilogijos knygoje vaizduojami Livonijos karo įvykiai nuo Livonijos ordino žlugimo 1562 m. iki Liublino unijos 1569 m. Lietuva, neturėdama sąjungininkų kare, bando jų įsigyti diplomatinėm derybom su Danija, Kotrynos Jogailaitės vedybomis su Suomijos kunigaikščiu Jonu, vėliau tapusiu Švedijos karaliumi. Romanų veikėjų likimus lemia jau ne tik jų ir valstybės santykis, bet ir valstybės… Skaityti toliau »
Apysakos
Šiame iškiliausiame išeivijos rašytojo Antano Škėmos (1911–1961) romane svarstomos individo sielos, talento ir menkystės problemos šių dienų pasaulyje. Jos atsiskleidžia per pagrindinio herojaus Antano Garšvos sąmonę, kur pramaišiui plaukia šeimos praeities prisiminimai, desperatiška dabartis ir dramatiški meilės trikampio išgyvenimai. Nuolat pasikartojantys priepuoliai veda herojų į beprotybę.
Šiuolaikinės jugoslavų rašytojos literatūrinės pasakos apie žmones, gyvūnus, ir augalus, apie meilę, draugystę, ištikimybę.
Serija: „Politinio romano biblioteka #1“. Romane vaizduojami autentiški 1956 m. Vengrų kontrrevoliucijos įvykiai Budapešte, pradedant studentų demonstracija ir baigiant kruvinom skerdynėm prie partijos miesto komiteto.
Atkūrus nepriklausomybę, pirmą kartą pradedamas leisti išsamus Lietuvos istorijos veikalas. Autorius ir visiems žinomus, ir naujai surastus faktus interpretuoja Europos įvykių kontekste. Ypač daug dėmesio skiria Lietuvos ir Lenkijos santykiams, aiškindamas ir pasiekimus, ir pralaimėjimus. Išvados daromos remiantis atidžiai išstudijuotais šaltiniais. Veikalo struktūra chronologinė, stilius paprastas ir suprantamas. Naujų žinių aptiks kiekvienas, besidomintis Lietuvos istorija.… Skaityti toliau »