Romanas „Meilės įvykių kronika“ – tai Vilniaus istorijos dalis. Knygą labiausiai išgarsino to paties pavadinimo lenkų režisieriaus Anrdzejaus Wajdos filmas. Vilniuje gimusio ir užaugusio rašytojo Tadeuszo Kornickio romanas – jautri jaunuolių meilės istorija artėjančių negandų fone.
1939-ieji. Visoje Europoje auga politinė įtampa, žmonės vis garsiau kalba apie neišvengiamą konfliktą. Tačiau čia, Vilniuje, mokyklą baigę Vitoldas ir Alina nepaisydami tėvų nepritarimo ir pamiršę viską aplinkui, atsiduoda gyvenimui ir meilei.
Nostalgiškas, jautrus, tačiau humoro nestokojantis kūrinys – tai rašytojo sugrįžimas į gimtąjį kraštą ir duoklė jam. Vaizduojamas laikotarpis žymi istorinį lūžį, vienos epochos pabaigą. Ją įkūnija romantiškas, beveik mitologinis, dviejų jaunuolių ryšys, todėl „Meilės įvykių kronika“ – daugiau nei paprasta melodrama.
Knygoje „Meilės įvykių kronika“ tarsi atkuriamas mitinis kraštas ir pats kūrėjas jame ieško savo šaknų. Nors veiksmas vyksta Pavilnyje, pažįstamos apylinkės transformuojasi į siurrealistinį vaizdinį. Pasirinktas vaizdavimo būdas padeda kurti įtampą tarp idiliškos meilės ir artėjančio karo nuojautos – konfliktas kėsinasi sugriauti tobulą pasaulį.
Tadeuszo Konwickio „Meilės įvykių kronika“ atveria įstabius Vilniaus klodus. Čia susipina daug kultūrų ir įvairios tautos, o juos visus vienija bendražmogiškos emocijos ir jausmai. LGyvenimas čia teka lyg Vilnelė – nestokoja slenksčių ir kliūčių.
Lenkų rašytojas Tadeuszas Konwickis kartais laikomas geriausiu XX a. antrosios pusės lenkų romano kūrėju. Naujojoje Vilnioje gimęs ir augęs rašytojas mokėsi gimnazijoje, tačiau prasidėjus karui jos nebaigė. Rašytojas dalyvavo „Armijos Krajowos“ pasipriešinimo judėjime, o po karo buvo repatrijuotas ir studijavo Krokuvoje. Nors iš pradžių priklausė Lenkijos darbininkų partijai, ilgainiui nusivylė komunistiniu režimu ir vertino jį kritiškai.
„Tadeuszo Konwickio, kurį ne vienas kritikas laiko geriausiu XX amžiaus antrosios pusės lenkų romanistu, kūriniuose tikroviškus Vilnijos vaizdus gaubia siurrealistinės vizijos, o konkretūs netolimos praeities ir dabarties įvykiai sėja metafizinį nerimą.”
prof. Algis Kalėda
„Tadeuszas Konwickis grįžta į gimtąsias Vilniaus apylinkes papasakoti istorijos apie didelę dviejų abiturientų meilę karo išvakarėse. Romanas sklidinas autoriaus nostalgijos Lietuvai, „besileidžiančiai didžiulei Saulei, palikusiai įstabaus grožio šviesos dryžius ir blėstančios vaivorykštės pėdsaką“, o kartu romantiškas ir mistiškas, ironiškas ir erotiškas, ir labai… tikroviškas.”
Vidas Morkūnas
Iš lenkų kalbos vertė Vidas Morkūnas
