Šešiolikos latvių poetų rinktinių eilėraščių knyga atspindi dabartinę latvių poezijos padėtį, skirtingus braižus bei tendencijas. Spausdinami Nepriklausomybės laikotarpio eilėraščiai. Iš latvių kalbos išvertė, antologiją sudarė bei žinias apie autorius parašė poetė, literatūrologė Erika Drungytė.
„Kai buvau maža mergaitė, žavėjausi, kad mano diedukas Leonas Drungys prenumeruoja ir skaito latvišką spaudą. Jo tėviškė – Židikai, ten kiekvienas mokėjo kaimynų kalbą. Diedukas niekada neapleido dalykų, kurie man tapo vertybių pamatu – iš jo sužinojau, kaip svarbu išmanyti savo šalies ir tautos istoriją, išlaikyti patriotizmo dvasią ir pagarbiai elgtis su simboliais, mokėti kalbas bei pažinti kitas nacijas, kultūras, religijas. Močiutė Ona Drungienė (Avižienytė) buvo suvalkietė. Tai ji papasakojo, koks buvo tas „smetoniškas“ Kaunas, jo žmonės, tradicijos. Kokia buvo jos mokytoja Salomėja Nėris. Iš močiutės gavau dovanų to meto gimnazijos skaitinių knygą – joje perskaičiau nepriklausomų Lietuvos ir Latvijos himnus, iš jos išmokdavau nesutrumpintus Maironio eilėraščius. Diedukų namuose per kiekvienas Kalėdas kabindavome ant eglutės didžiulius bumbulus, išsaugotus iš anų laikų – raudoną, žalią, geltoną.
Tegu šis mano darbas bus padėka Jiems. Žinau, kad visa, ką gebu, kuo tikiu, yra perimta iš šių nuostabių žmonių – mano kraujyje, mano pasąmonėje, mano širdyje. Dabar yra toks metas, kai kyla daug grėsmių mažoms tautoms, jų kalboms ir unikalioms kultūroms. Mums būtina palaikyti vieniems kitus. Ir padaryti nors po mažą darbelį, kad būtų ateities istorija, gyvoji istorija. Kad mūsų anūkai turėtų ką prisiminti, turėtų ką tęsti…“ – Erika Drungytė
