„Skaitymas tamsoje” primena ilgesingą ir pilną paslapčių airių baladę. Paslaptis – šios knygos varomoji jėga, šydas, dengiantis skaudžią vienos šeimos praeitį. Pagrindinis romano herojus, dar vaiko akimis žvelgiąs į pasaulį, auga siekdamas tiesos, kurią ir nori, ir nenori sužinoti. Mirtina išdavystė, neišsakyta ir nenusakoma, rodos, tūno it šmėkla jį supančioj tyloj. Galiausiai tiesa lyg dėmė ima sklisti, užtvindydama jį, jo tėvus, senelius, protėvius. Jis klausosi, stebi, mėgina perprasti – ir Grianano forto akmuo, Fianos karių buveinė, Dingusiųjų laukas, virš kurio neskraido paukščiai, atveria sukaustančią iš nuostabos tikrovę. Šeimos sielvartas ir politinė prievarta čia sklandžiai ir meistriškai verčiama rapsodiška ir drauge širdį veriančia istorija.
