Sauliaus Tomo Kondroto romanas Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą (2 t.) primena rūmų labirintą. Aplink pagrindinę fabulą plėtojasi daugybė linijų, priklausančių paralelių sistemai. Tekstas konstruojamas kaip nenutrūkstantis įvairialypis dialogas. Svarbiausi įvykiai kyla iš centrinio personažo pokalbio su mirusiu posūniu. Siužetinė ašis yra egzistencinė priešprieša tarp dviejų brolių, atkartojančių mitinius Kaino ir Abelio modelius. Konradas priveda savo nuolankų brolį prie savižudybės, atrodytų, tik varžydamasis dėl moters meilės, tačiau tikrasis jo tikslas yra tobula laisvė ir valdžia. Tapęs miesto komendantu, jis verčia žmones statyti neįmanoma tiltą (aliuzija į socializmo statybas), kuris sugriūva sužlugdydamas diktatoriaus galybę. Personažų charakteriai ir likimai įgauna simbolines reikšmes, o jų pasaulis atrodo nerealus kaip sapnas, tačiau keistai baisus dėl aiškiai apčiuopiamo tikrumo.
