1998 metais jauna moteris Surdžitė Atval paliko namus Londone ir daugiau į juos nebesugrįžo. Ji buvo nužudyta, nors jos kūnas niekada taip ir nebuvo rastas. Uždarai sikų bendruomenei priklausiusi Anglijos indė turėjo mirti, nes išdrįso pasipriešinti gyvenimo būdui, kurį jai primetė kraštutinių religinių pažiūrų puoselėtojai. Surdžitės Atval svainė Sarbdžitė Kaur Atval, rizikuodama gyvybe, drįso stoti į kovą, kad Surdžitės žudikai – vyro brolis ir motina – būtų nubausti. Ir šią kovą laimėjo – nusikaltėliai atsidūrė kalėjime. Sarbdžitei iki šiol grasinama mirtimi ir atskyrimu nuo bendruomenės. Nepaisydama nesiliaujančių grasinimų, moteris tapo policijos rėmėja, taip atsidėkodama jai padėjusiam vyriausiajam policijos inspektoriui Klaivui Driskoliui, parašiusiam pratarmę ir šiai knygai. Šia knyga Sarbdžitė Kaur Atval ne tik liudija tiesą apie svainės likimą, ji pasakoja ir savo dramatiško gyvenimo istoriją: apie vaikystę, auklėjimą, laikantis senų Indijos sikų tradicijų, apie tėvų jai suplanuotas vedybas, apribojimus, kuriuos patiria sikų bendruomenės moterys. Ši knyga – reta galimybė pažvelgti į itin uždaros sikų bendruomenės gyvenimą ir papročius, ir nusikaltimus, kurie vis dar daromi, prisidengus tikėjimu ar garbės gynimu.
