Saros Poisson novelių knyga „Šmogus“ bando provokuoti. Autorė švepluoja, sąmoningai neištardama „žmogus“, atmesdama griežtas žmogiškumo apibrėžtis. Ji siekia iškovoti teises kitoniškumui, netikslumui, dykaduonystei, gina neracionalumą, grynąją estetiką, pagaliau – nevisišką vyriškumą ir nevisišką moteriškumą. Skaitytojas kviečiamas fiksuoti personažų ir pasakotojos minties krustelėjimus, skirti laiko nenaudingam mąstymo pasauliui, nerti į pasąmonės gelmes. Noveles lyg vieną prozos kūrinį, romaną, vienija bendros idėjos, psichologiškai artimi personažai, visoms istorijoms bendra pasakotoja.
