Knyga „Ledo dvynės“ prasideda Saros ir Anguso Moorcraft šeimos apsilankymu pas advokatą ir gautais paskutiniais leidimais persikelti į tolimą Škotijos salą Torran (Žaibų salą), priklausančią Anguso šeimai.
Saros ir Anguso šeimą ištiko tragedija – pries 13 mėnesių žuvo viena iš jų identiškų dvynių Lydia. Tėvai mano, kad mergaitei ir jiems bus ramiau gyventi nuošalioje saloje su švyturiu nei triukšmingame Londone. Tėvai skuba pranešti mergaitei geros naujienos. Kalbantis su dukra Kirstie, Sarą staiga pašiurpina šios klausimas „Kodėl tu nuolat vadini mane Kirstie? Mano vardas Lydia. Kirstie žuvo.” Sarah nežino, ar mergaitė tiesiog sutrikusi dėl sesės dvynės mirties, ar tai tiesa. Ji prisimena laimingas šeimos dienas – ką tik gimusias dvynukes, kurias jos tėtis pavadino „ledo dvynėmis”, nes šios gimė pačią šalčiausią metų dieną baltutėlaičiais plaukais ir žydromis akimis.
Ji ima stebėti dukros elgesį, šuns elgesį su mergaite, mat su abiem sesėmis šuo elgėsi skirtingai. Lydia buvusi ramesnė, dvasingesnė, daug skaitanti, panaši į Sarą, Kirstie – padauža, smarkuolė, draugiškesnė, tėčio numylėtinė. Sara apklausia Kirstie mokytoją. Ši patvirtina, kad po Lydios mirties Kirstie tarsi perėmė sesės asmenybę – jai pradėjo geriau sektis tie dalykai, kurie sekėsi sesei. Kirstie dabar žaidžia su Lydios žaislais ir verkdama pabunda naktimis nuo keisto sapno, kad į ją įsmeigę akis žiūri balti veidai…
Angusas su Sara tolsta vienas nuo kito. Jie beveik nesikalba. Angusas visas įsitempęs, piktas, kaltina Sarą, bet nieko jai nesako.
Kas iš tikrųjų nutiko tą tragedijos dieną?
