170 m., būdamas priešakinėse karo su Germanija linijose, savo palapinėje Romos imperatorius Markas Aurelijus naktį prisėdo rašyti. O galbūt jis rašė Romos rūmuose auštant. Arba nuvogė kelias sekundes per žaidynes, ignoruodamas skerdynes Koliziejuje. Tiksli vieta nesvarbi. Esmė ta, kad šis žmogus, šiandien žinomas kaip paskutinis iš penkių gerų imperatorių, prisėdo rašyti.
Ne auditorijai ar publikavimui, bet sau pačiam. Ir tai, ką jis parašė, neabejotinai yra vieni veiksmingiausių receptų istorijoje, padedančių susidoroti su kiekviena neigiama situacija, su kuria susiduriame gyvenime. Tai receptas, kaip klestėti ne tik nepaisant to, kas nutinka, bet būtent dėl to, kas nutinka.
Tuo metu jis parašė tik vieną pastraipą ir tik dalis jos buvo originali. Daugumą minčių, vienaip ar kitaip suformuluotų, buvo galima rasti jo mokytojų ar idealų raštuose. Tačiau tais aštuoniasdešimt penkiais žodžiais Markas Aurelijus taip aiškiai apibrėžė ir išreiškė laikui nepavaldžią idėją, kad užtemdė savo garsiuosius pirmtakus, tokius kaip Chrisipas, Zenonas, Kleantas, Aristonas, Apolonijus, Junijus Rustikas, Epiktetas, Seneka ir Musonijus Rufas.
Mums to daugiau nei užtenka.
Mūsų veiklai galbūt kils kliūčių… tačiau tai negali kliudyti mūsų siekimui ir nusiteikimui, nes mes galime pasirinkti ir prisitaikyti. Mat protas bet kokią savo veiklai iškilusią kliūtį paverčia tuo, kas skina kelią.
Ir tada jis užbaigia šiais nepaprastai galingais žodžiais:
Tai, kas kliudė veiklai, skatina ją.
Tai, kas pastoja kelią, tampa priemone.
Marko žodžiuose slypi meno kliūtį paversti privalumu paslaptis. Veikti išnaudojant priešingą sąlygą ir žinant, kad visada yra išeitis arba kitas kelias, vedantis į tikslą, kad tai, kas mums trukdo, gali tapti mūsų galios šaltiniu. Trukdžių ar problemų visada yra, tačiau jos neilgalaikės.
Šio konkretaus žmogaus atveju tai nebuvo vien tušti žodžiai. Per devyniolika valdymo metų jam teko kone nuolat išgyventi karus, siaubingą marą, galimą neištikimybę, vieno iš artimiausių sąjungininkų pasikėsinimą į sostą, sunkias keliones po imperiją, nusidriekusią nuo Mažosios Azijos iki Sirijos, Egipto, Graikijos ir Austrijos, problemas dėl greitai senkančio iždo, nekompetentingo ir godaus įbrolio, bendravaldžio imperatoriaus, veiksmus ir taip toliau. Ir iš to, ką žinome, jis iš tiesų visas šias kliūtis vertino kaip galimybę.
KLIŪTIS. Problema. Gniuždanti, netikėta, trukdanti daryti tai, ką norime. Tai, ko bijojome ar galvojame jog mums niekada nenutiks. O kas, jei KLIŪTIS nėra taip blogai? Jei čia slypi tam tikra GALIMYBĖ? Kaip manote, ką darytų dauguma žmonių? Ką darytumėte Jūs?
Būkime sąžiningi – susidūrė su KLIŪTIMIS dauguma tampame tarsi paralyžiuoti.
Kiekvienam kiekviena KLIŪTIS atrodo unikali. Tačiau dėl jų kylančios reakcijos tokios pačios: baimė, nusivylimas, maišatis, bejėgiškumas, depresija, pyktis.
Jūs žinote, ką norite daryti, bet jaučiatės taip, tarsi kažkoks nematomas priešas neleidžia pajudėti. Bandote prasibrauti, bet kažkas vis užkerta kelią, seka ir trukdo imtis bet kokių veiksmų. Ši knyga „Kliūtis paversk galimybėmis. Laikui nepavaldūs dėsniai, kaip išbandymus paversti pergale” parodys jums kelią. Sužinosite, kaip išsilaisvinti, kaip daugelį nepalankių situacijų, su kuriomis susiduriame, paversti palankiomis, ar bent jau išpešti iš jų visą įmanomą naudą, kaip nesėkmėje įžvelgti sėkmę. Tai knyga, kurioje daug realių istorijų, iliustruojančių nepaliaujamą ištvermę ir nepakartojamą išradingumą.
