Apkabinu jį ir laikau. Uodžiu jo saldų muskusinį kvapą. Mums nereikia žodžių. Jaučiu jo meilės jėgą ir žinau, kad jis jaučia manąją.
Ruth Druart (Rut Druar) gimė Vaito saloje, Jungtinėje Karalystėje. Lesterio universitete baigusi psichologijos studijas, persikėlė į Paryžių, ten ėmė studijuoti pedagogiką. Autorė itin susidomėjo vaikų, užaugusių kitoje nei tėvų gimtoji šalyje, gebėjimu pritapti, jaustis supančios aplinkos dalimi. Ši tema svarbi ir pirmajame R. Druart romane „Kol Paryžius miegojo“, sulaukusiame pasaulinio susidomėjimo ir jau verčiamame į 22 kalbas.
1953 metai, Santa Kruzas. Žanas Lukas ir Šarlotė gyvena niekuo neišsiskiriantį gyvenimą Kalifornijos priemiestyje. Jie laimingi, nors kartais aplanko gimtosios Prancūzijos ilgesys. Vieną dieną jų ramią kasdienybę sudrumsčia netikėtai į duris pasibeldę pareigūnai. Juos itin domina randas ant Žano Luko veido – gyvenimo nacių okupuotame Paryžiuje palikimas.
1944 metai, Paryžius. Nepaisant karštligiškų pastangų išvengti susidūrimo su naciais, Sara su Davidu atsiduria traukinyje į Aušvicą. Saros rankose – tai, kas brangiau už viską pasaulyje. Siekdama apsaugoti didžiausią savo turtą, moteris pasinaudoja suirute ir patiki jį nepažįstamajam. Sarai telieka viltis, kad nepadarė didžiausios gyvenimo klaidos.
Dviejų šeimų likimai susipina karo draskomame Paryžiuje – niekas nebebus kaip anksčiau.
„Kol Paryžius miegojo“ – pasakojimas apie nepalaužiamą meilės galią ir šeimos ryšių tvirtumą, atsparumą žiaurumui ir neteisybei bei drąsą elgtis teisingai net tuomet, kai viskas atrodo prarasta.
