Istorijų buvo daugybė, kartais skirtingų, kartais panašių, bet visos jos prasidėdavo tolimais 1938-aisiais. Visos būdavo apie vienus namus su sodu. Ir apie žydintį oleandrą. Karbonaros miestelyje vieno namo sode žydi oleandras. Jį pasodino Agostinas, atsikėlęs ten gyventi su žmona Anita, visų vadinama Žiniuone. Apdovanota retu nepaprastu grožiu Žiniuonė geba pagydyti skausmų kamuojamus naujagimius, teikia nepamainomą pagalbą gimdant ar bet kokiai bėdai ištikus, geba panaikinti nužiūrėjimą. Turi tris dukteris: Rozetą, Korneliją ir jaunėlę Diamantę. Pirmoji – graži, laukinės prigimties kaip motina, antroji – medaus spalvos plaukų ir šviesių kaip tėvo akių. O Diamantė – putli, visada susitaršiusiais plaukais; iš tų nesuvaldomų garbanų, kaip nuolat kartoja motina, kyla jos maištingas būdas. Griežta, beveik niekada niekam nerodanti švelnumo Žiniuonė, metams bėgant, patiria vyro mirtį ir užgriuvusį karą, užaugina dukteris matydama jų nelaimingą meilę, jas užvaldančią aistrą, jų žiaurų nusivylimą. Guodžiantis Žiniuonės buvimas, apgaubtas paslaptinga tyla, visada jas sergsti net nenuspėjamo likimo akivaizdoje…
