Svarbiausias veikėjas šiame žymaus rašytojo romane yra nenumaldomas laikas, asociatyviomis jungtimis siejantis buvusį, esamą, iš dalies ir būsimą metą, o pagrindinė tema – sunki ir sudėtinga kūrėjo (dailininko, rašytojo, muzikos atlikėjo) lemtis vartotojiškame ir korumpuotame pasaulyje, kuriame klesti prisitaikėliškumas, pinigų valdžia ir iškreipta vertybių samprata. Į akis žvelgiantis skurdas menininko gyvenimą paverčia nykia egzistencija šalčio persmelktame mieste, kur viltingų prošvaisčių, deja, nedaug. Įtaigus, susimąstyti verčiantis rašytojo žodis, netolimos praeities ir dabarties realijos, vienatvės, vienišumo, dvasinės, o ir fizinės, kūrėjo izoliacijos temos, skaudžiai artimos daugeliui meno žmonių, bendrame kontekste įgyja visuotinumo prasmę.
