Romanas „Šiaurės Sachara“ – apie XIX a. pabaigos –XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto šviesuomenės gyvenimą. Pasakojama apie intelektualų ir menininkų pamėgtą susibūrimo vietą – Nidos „tapytojų rojų“, klestėjusį iki pat 1945 metų sovietų okupacijos. Čia mezgamos pažintys, gimsta meilė, netyla kūrybiniai ginčai. Nusikeliama ir į Europą, į Paryžių. Per vienišiaus menininko gyvenimą parodomi pasaulį sukrėtę įvykiai.
