„Tu bėgsi iš Florencijos“ (1985) — devintas ir, ko gero, pats tragiškiausias Roger Grenier romanas. Šios atmosferos nepraskaidrina net ironiški, tipiški prancūziški intarpai, iš pažiūros lengvas pasakojimo tonas. Trys pagrindiniai romano veikėjai — Adrijenas Laplasas, Lusiana ir Krsto Mostaras yra tremtiniai tiesiogine ir perkeltine prasme. Jau pats romano pavadinimas ir epigrafas — citata iš Dantės „Rojaus“ XVII giesmės — mums primena prakeiksmą, kurį išgirsta poetas iš garbiojo Kačagvido lūpų: „Paliksi visa, kas tau buvo miela… Patirsi tu, kokia yra karti klajūno duona, kaip apsunksta pėdos bekopiant laiptais svetimais tremty“.
