79-aisiais mūsų eros metais vaizdingoje Italijos vietoje, Vezuvijaus papėdėje, rugpjūčio pabaiga — itin karšta ir alinanti. Šiuo nepalankiu laiku, per patį sausros sezoną, šešiasdešimt mylių besitęsiančioje akveduko linijoje įvyksta avarija, todėl iškyla grėsmė, kad devyni Neapolio įlankos miestai netrukus liks be gėlo vandens atsargų. Į šį rajoną Roma atsiunčia jauną sumanų vandentiekio specialistą, kad šis atsektų gedimo vietą, nustatytų priežastį ir, pasamdęs pagalbininkų, pataisytų tai, kas sugriuvę. Vandenį sugrąžinti akvarijui pavyksta, tačiau jokios pasaulio jėgos neužkirs kelio dar vienai bręstančiai nelaimei — ugnikalnio išsiveržimui.
