Roma, 63 m. pr. Kr. Mieste, netrukus tapsiančiame milžiniška imperija, dėl valdžios kovoja septynetas vyrų. Ciceronas — konsulas, Cezaris — jo negailestingas jaunas konkurentas, Pompėjus — žymiausias respublikos karvedys, Krasas — turtingiausias žmogus Romoje, Katonas — politinis fanatikas, Katilina — psichopatas, Klodijus — ambicingas plebėjas.
Pasakojimai apie realias istorines asmenybes — apie jų sąjungas ir išdavystes, jų žiaurumus ir gundymus, jų talentą ir nusikaltimus — meistriškai jausti į vientisą epinį romaną. Jų autorius — vergas Tironas, patikimai einantis Cicerono, vylingos, humaniškos ir sudėtingos asmenybės, metraštininko pareigas. Jam žinomos visos šeimininko paslaptys, o tai — gana pavojinga.
Romaną „Lustrum“, kuriame susipina istorijos apie rastą žiauriai nužudyto berniuko kūną, mirties bausmės įvykdymą, skandalingą teismą ir įsiaudrinusios minios siautėjimą, galima vadinti studija apie nesibaigiantį valdžios siekimą, jos pagundas ir baisybes.
