Kaip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą, kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio būsto ar gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui architektų, paveldosaugininkų, jis rūpi tiems, kas supranta tradicinės kultūros vertę, kas junta ryšį su gimtąja žeme ir atsakomybę už krašto savitumo išsaugojimą.
Sunaikinti trapią medinės senovės būtį lengva, o saugoti ar ją pratęsti, kūrybiškai pritaikyti – išsamių žinių, giluminės nuovokos ir ieškojimų reikalaujantis uždavinys. Šios studijos tikslas – aptarti kaimo architektūros tapatumo vertes, etninių bruožų, vizualinės raiškos atpažinimo kriterijus, apibrėžti pagrindines nuostatas, kuriomis remiantis būtų plėtojamos naujos statybos saugomose teritorijose ir išsaugomi kraštovaizdžių savitumai.
Leidinį „Kaimo statyba: Žemaitija“ sudaro keturios dalys: pirmojoje apžvelgiama Žemaitijos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir patirties šiandienos kūrybai, antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.
Leidinyje siekiama parodyti statinių tipologinę įvairovę, savitas formų dermes, Žemaitijai istoriškai būdingus, o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius, formas ir erdvines struktūras. Regioninį savitumą raiškiai atskleidžia ir smulkieji ženklai, dekoras, todėl projektai pateikiami su būdingos puošybos pavyzdžiais, kurie nėra būtini, bet itin praturtina vaizdą bei santykio su aplinka kokybę. Pateikiami projektai vadintini ieškojimais, siūlymais ir neturėtų būti tiesmukiškai sektini modeliai. Tai pavyzdžiai pavidalų, teigiančių tradicinės statybos šiuolaikiškumą, gyvybingumą ir tęstinumą.
Leidinys skirtas kaimo gyventojams, projektuotojams, paveldosaugininkams, statybininkams ir visiems, besidomintiems šio krašto architektūra.
