– Tėti, papasakok, kaip tu buvai kareivis! – vis prašydavo du berniukai savo tėčio. Jam kalbėti buvo nelengva. Nes būti kareiviu ten reiškė visai ką kita, nei mažieji įsivaizdavo. Jis, kaip ir daugelis, rinkosi tylėti. Tačiau vieną dieną tėtis suprato, kad gydo ne tyla – gydo atvirumas.
1989-ieji. Lietuvoje įsibėgėja Sąjūdis, o į sovietinę armiją, kaip ir daugelį metų iki tol, iškeliauja beveik visa aštuoniolikamečių karta. Suskamba Lietuvos nepriklausomybės deklaracija, palikdami kruviną pėdsaką pražlegsi Sausio tryliktosios tankai. O vaikinai, išbarstyti po „plačiąją tėvynę“, kasdien sprendžia klausimą – bėgti ir pasmerkti save beveik garantuotam įkalinimui, o gal net mirčiai, ar likti.
Lukas yra vienas iš jų. Beveik tiesiai iš mokyklos suolo jis patenka į naują – sovietinės armijos – realybę. Patyčios, kankinimai, neoficiali kastų sistema yra jos kasdienybė. Vienintelis kelias išsivaduoti nuo patyčių ir pereiti į aukštesnę kastą – pačiam išmokti tyčiotis ir kankinti už save silpnesnį. Ar įmanoma tokiai tvarkai nepaklusti? Kas laukia to, kuris elgiasi ne pagal taisykles? Ar įmanoma išlaikyti meilę – moteriai, žmogui, sau – tokiomis nežmogiškomis sąlygomis? Tai tik pirmieji klausimai, neišvengiamai kylantys skaitant šį, autobiografinį, romaną.
Raimondas Buitkus (g. 1971 m.) – žurnalistas, aktorius, rašytojas. 1989 m. buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, kur baigęs seržantų mokyklą 1989-1991 m. tarnavo specialiosios paskirties radijo žvalgybos daliniuose Karelijoje. 2010 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. „Nuotrauka dembelio albumui“ – pirmasis jo romanas.
Tas, kuris žino, kada kovoti, o kada ne, bus nugalėtojas. Sun Dzi
„Tai, ką sovietinė armija padarė daugybei vyrų, – neištaisoma žala emocinei, psichinei ir fizinei jų sveikatai. Ne romantizuoti, bet ir ne demonizuoti – štai ko siekia knygos autorius, kaip ir Svetlana Aleksijevič, pasirinkdamas drąsaus, apnuoginto liudijimo kelią.“
Dalius Rakutis, žurnalistas, istorikas
