Kanados mokslininkė Rachel Sarah Herz yra psichologė ir neurobiologė, skaitančiai visuomenei labiausiai žinoma kvapų psichologijos ekspertė, kurios knygoje „Geismo kvapas: paslaptingas uoslės pasaulis“ gyvybingai ir viliojančiai atskleidžiama ką jaučia nosis.
Uoslė yra mažiausiai apdainuota iš visų penkių pojūčių. Atliekant vieną apklausą respondentai pareiškė, kad mažiausiai gailėtųsi praradę gebėjimą uosti. Bet Rachel Herz, viena iš naudaugelio mokslininkų, tiriančių uoslės psichologiją, teigia, kad mokėjimas užuosti aplinkinį pasaulį formuoja žmonių emocinį egzistavimą. Kai mes prarandame – dėl, pavyzdžiui, galvos traumų, depresijos ar kitokios priežasties – uoslės pojūtį, mes prarandame ryšį su materialiuoju pasauliu. Turiningoje ir prieinamai parašytoje knygoje „Geismo kvapas: paslaptingas uoslės pasaulis“ mokslininkė paaiškina, kodėl uoslė yra tiesioginis kanalas, siejantis mus su mūsų prisiminimais.
Rašytojas Marcelis Proustas savo kūriniuose rašo apie praeities atsiminimus bei tai, kaip kvapas yra susijęs su ankstyvąja gyvenimo patirtimi, kurios kaip engramos (kokio nors įsimintino reiškinio, išgyvenimo sukeltas pėdsakas) yra saugomos specifiniuose atminties neuronų tinkluose. M. Proustas vaizdingai aprašo, kaip pamiršti vaikystės atsiminimai gali būti sugrąžinami į sąmonę, tiesiog ragaujant į arbatą pamirkytą „madlenos“ sausainį. Rachel Herz ir kiti mokslininkai tai vadina Prousto efektu. Vaikystės prisiminimai, susieti su kvapais, išlieka su žmonėmis visą gyvenimą. Knygoje mokslininkė kruopščiai atrenka pavyzdžius, paaiškinančius kvapų įtaką žmonių gerbūviui ir demistifikuoja (o kartais – ir demaskuoja) įvairius požiūrius bei madas: nuo aromaterapijos iki keistų INXS lyderio Michaelo Hutchence savižudybės aplinkybių 1997 metais.
Knygoje „Geismo kvapas: paslaptingas uoslės pasaulis“ ypač intriguojančiai parašyta dalis, aiškinanti kaip mes kvepiame ir ką tai reiškia aplinkai. Anot mokslininkės, uoslė ir kvapas yra ne tik mokėjimas atskirti šviežią mėsą nuo sugedusios, bet yra ir labai svarbus seksualinės elgsenos veiksnys. Ir visiškai ne taip, kaip kažkada galvojo Coco Chanel (mados dama yra pasakiusi, kad „nepasikvėpinusi moteris neturi ateities“). Knygoje įrodoma, kad natūralus žmogaus kvapas, kurį mes taip stengiamės neutralizuoti dezodorantais kiekvieną rytą, realybėje yra svarbiausias informacijos šaltinis būsimiems partneriams.
Rachel Herz „Geismo kvapas: paslaptingas uoslės pasaulis“ yra puikus ir netikėtas veikalas, pilnas asmeniškų istorijų, pop kultūros išmanymo ir solidžiai argumentuotų mokslinių faktų.
Iš anglų kalbos vertė Judita Čirvinskienė
