Trisdešimt šeštas Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos
Garbės nario, Vidaus reikalų sistemos Pensininkų sąjungos Garbės nario, rašytojo Petro Šatkaus romanas „Belaukiant rytojaus” skaitytoją supažindina su menamos politinės sistemos užkulisiais, kurie tapo kasdieniniu reiškiniu bei neatskiriama tikrovės konstanta. Menama esatis priverčia ne tik suklusti, bet ir ieškoti atsakymo, kodėl gyvename tokioje realybėje, kai sąrašiniai politikai ateina į valdžią, pasirinkdami ne valstybės ar tautos ateitį, bet privačią filosofiją, savo interesą, kuris pateisina arogantiškas ego intencijas, nuo vienų kadencinių rinkimų į valdžią iki kitų. Menama tikrovė nuvainikuoja politinio elito nomenklatūrinį neįgalumą bei absurdą, kai šioje sandūroje žmogus renkasi poziciją su kuo būti, kokias vertybes ginti, apnuogina partijų žinybiškumą bei tikruosius tikslus, kai net inicijuotos reformos tampa butaforijos mizanscena, o matomi lyderiai pavirsta partiniais bėgliais, beieškančiais jaukesnio rojaus kampelio. Šiuos gerovės valstybės kūrėjus nesunku atpažinti…
