Peter Lauster — Meilės formulė

pagal |

Peter Lauster — Meilės formulė

Peteris Lausteris studijavo psichologiją, antropologiją ir filosofiją. Nuo 1971 metų jis dirba Kelne kaip privatus konsultantas ir psichoterapeutas. Autorius parašė daugybę didelį pasisekimą turėjusių knygų.
Šioje žinomo psichoterapeuto knygoje analizuojamas pats stipriausias ir dažnai klaidingai suprantamas — meilės jausmas. Autorius aiškina, kas yra meilė, kas nėra meilė, kaip išvengti pavojingų meilės spąstų ir kaip rasti kelią į tikrą meilės palaimą.

Kodėl „pirmoji meilė“ tokia nuostabi?
Koks erotikos ir seksualumo ryšys su meile? Kas atsitinka, kai žmogus įsimyli?
Ar galima norėti meilės? Kaip kyla pavydas? O meilės kančios? Ką daryti, kai bijai išsiskirti ir likti vienas? Kaip iš to išsilaisvinti?
Ar įmanoma išlaikyti meilę visą gyvenimą? Kaip atrodo ta paslaptingoji didelės meilės formulė? Nauja ir drąsi Peterio Lausterio knyga skirta meilės temai. Ji kviečia nešališkus skaitytojus ir skaitytojas drauge su juo ieškoti atsakymų į šiuos klausimus, išlaisvinti sielą, nes tik laisva siela gali patirti tikrosios meilės palaimą.
Meilė.
Vargu ar yra koks kitas taip dažnai klaidingai suprantamas dalykas, kaip šis — didžiausias iš visų jausmų. Kas yra meilė? Kas nėra meilė?
Ir kaip atrodo ta formulė, kuri parodytų mums kelią į tikrąją meilės palaimą?
Pasitikėjimas, palaikymas, saugumo jausmas, draugystė, patikimumas, ištikimybė… Tai nuostabūs dalykai, bet su meile jie neturi nieko bendra. Tiesa, tai labai svarbūs partnerystės elementai, dažnai ant jų viskas laikosi. Vis dėlto Peteris Lausteris sako, jog tai pavojingi spąstai, į kuriuos nesunkiai pakliūvame. Meilė gali gyvuoti tik tada, kai siela visai laisva. Meilei būtina vis atsinaujinti.
Jei bandome išlaikyti partnerį, nenorime jo paleisti, trokštame, kad jis apsaugotų mus nuo baimių, suteiktų žmogišką saugumo jausmą, tuomet negali būti meilės.
Mylinčias poras gaubia „aura“, kurią pastebi ir kiti žmonės. Kas atsitinka meilei vėliau, kai poros susituokia ar tiesiog apsigyvena kartu? Kaip tada, kai „pilve plasnoję drugeliai“ išskrenda? Kas tuomet lieka?