Žinomos menininkės Paulinos Eglės Pukytės (g. 1966 Vilniuje) trečioje trumpų įvairiažanrių tekstų knygoje „Bedalis ir labdarys“ dialogų ir monologų forma pasakojamos tikroviškos, bet kartu ir neįtikėtinos istorijos apie bendravimo absurdą, apie amžiną nesusikalbėjimą ir tarpusavio nesupratimą, apie ilgesį, apie gyvenimą niekad neišsisklaidančioje kalbinėje migloje ir svetimos kultūros pelkėje, apie savo kalbos praradimą ir troškimą tą kalbą susigrąžinti. Knygoje ir viršelyje panaudotos iliustracijos – tai autonomiškas Paulinos Pukytės kūrinys (15 rastų piešinių), egzistuojantis greta teksto, tačiau drauge su juo sudarantis nedalomą projekto visumą.
