Kiekviena šeima Irake turi skaudžių ir neapykantą keliančių prisiminimų apie Sadamo Huseino valdymą. Sušaudytas vyras. Kare žuvę keli sūnūs. Dingusios dukterys. Badavę vaikai.
Kiekvienas turi ko nekęsti. Gedėti. Kiekvieną kartą, pasigirdus beldimui į duris, žmonės išsigąsdavo. Kas ten? Ką pasiims? Kas dabar bus?
Nesvarbu, kaltas ar ne. Klausti „už ką?“ nebuvo jokios prasmės. Geltona Sadamo Huseino šypsena galėjo nušvisti bet kam. Norėdami suprasti mano pasakojimą, turite suprasti tas aplinkybes. Sadamas Huseinas būtų galėjęs išžudyti net savo šeimą. Kodėl būtų turėjęs pasigailėti manęs?
