Serija: „Vilniaus golgota #4“. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių dienoraštis Leidinyje chronologiškai aprašomas Vilniaus ir Vilniaus krašto istorijos 20 metų laikotarpis nuo 1919 iki 1939 metų – I tome skelbiama Mykolo Biržiškos parengtos ir 1930 m. išleistos knygos „Vilniaus Golgota“ – Lenkijos okupuoto Vilniaus ir Vilniaus krašto lietuvių darbo ir kančių 1919–1928 metų dienoraštis… Skaityti toliau »
Šiame Acta Academiae Artium Vilnensis numeryje skaitytojai ras devynis straipsnius, analizuojančius įvairius Baltijos regiono akmens amžiaus tyrimų aspektus. Nagrinėjamos tokios materialiosios kultūros grupės: uolienos, kaulas, ragas, keramika ir gintaras. Aptariami socialiniai klausimai, ritualai, simbolika ir menas bei dirbinių gamyba. Mokslinių tyrimų geografija apima Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos teritorijas.
Žemaitijos rašytojų bendrijos narių poezijos ir prozos knyga „Žemaitija. Užrašytos mintys“ yra skirta kompozitoriaus, dailininko, kultūros veikėjo Mykolo Konstantino Čiurlionio (1875–1911) 150-osioms gimimo metinėms. Knygoje sudėti ne tik M. K. Čiurlioniui dedikuoti, bet ir kitos tematikos kūriniai, kurie atspindi meilę savo kraštui, žmogui, paliečia visais laikais aktualius egzistencinius klausimus.
Rusijos įtakos Lietuvai indeksas yra pirmas tokio pobūdžio bandymas kompleksiškai įvertinti Rusijos įtaką Lietuvai ir nustatyti sritis, kuriose Rusijos poveikis vis dar gali kelti riziką ir grėsmę. Periodiškai atliekamas faktų sutikrinimas leistų stebėti, kaip keičiasi faktinė situacija, ir padėtų atkreipti dėmesį į jautriausias sritis. • Po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos į… Skaityti toliau »
Šis poezijos rinkinys pripažintas geriausiu 2003 m.neregių literatų kūrybos konkurse.Tai devintoji poeto ir rašytojo Vaclovo Areimos knyga. Poeto Vlado Šimkaus žodžiais: „Be įprasto V.Areimos humoro, be poleminės aistros, be meilės lyrikos, čia skaitytojas ras egzistencinės nevilties ir vilties“. „Laiškai tylai“ – tai naujausia kelių pastarųjų metų kūryba ir anksčiau parašyti, tačiau dar nespausdinti eilėraščiai.
O kas, jeigu daugiavaikė mama nustotų pataikauti pasauliui ir anytai, liautųsi jaustis kalta, kad ne viską daro pagal psichologų rekomendacijas, ir pagaliau pasakytų, kaip iš tiesų jaučiasi? Jei ji dalintųsi ne patarimais, o patirtimi – kas vaikus auklėjant jai veikia, kas neveikia, o kas gal ir veiktų, jei tik turėtų daugiau valios ir kantrybės tas… Skaityti toliau »
Architekto Rolando Paleko kalbiniu ir vaizdiniu būdu perskaityta Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ atveria matančios kalbos perspektyvą. Kalba mato judėdama, tarsi braižydama nematomas linijas. Suintensyvėjusi kūrėjo sąmonė tarsi panyra į vaizdinius. Jie atkuriami iš to, kas patirta, matyta savo akimis, girdėta savo ausimis, bet ir sukuriami. Kalbos tekste atkurtos, perkurtos, sukurtos linijos susipina vizualiuosiuose tekstuose… Skaityti toliau »
Knygoje pasakojama apie Lietuvos partizanų žūties aplinkybes Varėnos rajone sovietinės okupacijos metais, jų palaikų paieškas ir atminimo įamžinimą. Remiantis liudytojų duomenimis, parodoma laisvės kovotojų drąsa, okupantų ir jų kolaborantų MGB agentų niekšiškumas bei žiaurumas.
Monografijoje plėtojamas supratimas apie kukurūzų auginimo procesus ir naujausiuose moksliniuose tyrimuose išryškėjančius svarbiausius aspektus, kuriuos lemia pasaulio mokslo ir technologijų pažanga, kukurūzų paklausa vietos ir tarptautinėje rinkoje bei klimato sąlygų kaita. Pateikiami teoriniai pagrindai ir daug susistemintų duomenų leis kurti kukurūzų auginimo modelius ir (arba) specializuotas informacines sistemas, augant ateities augalų produktyvumo prognozavimo technologijų poreikiui.
„Šiandien, iš tūkstančio metų perspektyvos žvelgdami į egzistencines tautos pastangas bei patirtus išgyvenimus, kartais apgailestaujame, kad mūsų praeitis nesiklostė taip sklandžiai, kaip kai kurių kitų tautų“, – sakė Prezidentas Valdas Adamkus tūkstantmečio iškilmėse. Pritariant Prezidentui, būtina dar pridurti, kad mūsų senoji praeitis vis dar nėra pakankamai ištirta ir suvokta, todėl tenka gilintis, aiškintis tą praeitį,… Skaityti toliau »
Viskas, ką norėjote žinoti apie loterijas Knyga „Loterijų kodas“ apima septynis skyrius, kelis tūkstantmečius žmonijos istorijos ir kelis žemynus. Skyriuje „kas yra loterija“ paaiškinami esminiai loterijų organizavimo ir žaidimo principai, bei detalizuojama, kuo loterijos skiriasi nuo azartinių lošimų. „Loterijos žmonijos istorijoje“ skyrius žvelgia į ankstyvąją istoriją ir loterijų ištakas senovės Romoje ir Kinijoje, bei… Skaityti toliau »
Pirmą kartą lietuviškai susisteminta informacija apie visus cheminius elementus! Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su Lietuvos mokslų akademija išleido knygą, kurioje apžvelgia visus 118 šiuo metu žinomus cheminius elementus. Knygoje skaitytojai supažindinami su visų cheminių elementų atradimo istorijomis, jų paplitimu, resursais, gavyba, savybėmis ir kitomis įdomybėmis, susijusiomis su cheminių elementų… Skaityti toliau »
Vinciane Despret veikalas „Ką pasakytų gyvūnai, jei užduotume jiems teisingus klausimus?“ esmingai problematizuoja žmogaus santykį su gyvūnu peržendgamas tradicines etologijos ir filosofijos ribas, kviesdamas skaitytojus į kelionę po turtingą ir dažnai neteisingai suprastą gyvūnų pasaulį. Įtaigiai derindama mokslinius tyrimus ir filosofinę įžvalgą Despret verčia mus permąstyti savo santykį su gyvūnais. Nuo paukščių, kurie, atrodo,… Skaityti toliau »
Serija: „Svajonių uostas #1“. Ruduo – geriausias metų laikas įsimylėti… Pavargusi nuo įtempto gyvenimo Bostone, Džinė trokšta viską pradėti iš naujo. Tad kai teta pasiūlo jai perimti savo jaukią, moliūgų prieskoniais kvepiančią kavinę Svajonių Uosto miestelyje, Džinė nė nedvejodama pasinaudoja šia proga. Loganas Andersas mielai kiauras dienas leistų iš senelių perimtame ūkyje ir… Skaityti toliau »
…Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę. „Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei… Skaityti toliau »
Ką reiškia būti Materos įkūrėjo sūnumi? Paklusdamas Nojaus Opendalio šantažui ir siekdamas vietos Stratoje Arda atsigręžia į praeitį, kai Matera buvo tik idėja. Galbūt tik jo vieno prisiminimuose glūdi atsakymas, kodėl gvildendami visuomenės problemas sofistai sukūrė despotišką moterų rūšiavimo sistemą. Nelengva susitaikyti nei su praeitimi, nei su dabartimi. Tačiau negalima blaškytis – būtina įsiteikti… Skaityti toliau »
Knyga paremta tikrais įvykiais, nutikusiais Bolivijos Manitobos nausėdijoje 2005–2009 m. Išaiškėjus tiesai apie kraupius nusikaltimus prieš Moločnos nausėdijos moteris ir mergaites, aštuonios jos narės svarsto savo tolesnį likimą. Jų skriaudikai netrukus bus paleisti į laisvę, tad moterys per 48 valandas turi nuspręsti, ko imtis: nedaryti nieko, pasipriešinti ir kovoti arba palikti joms pažįstamą pasaulį… Skaityti toliau »
1962-ieji. Mikmakų šeima atvyksta į Meino valstiją skinti uogų. Vieną dieną dingsta jų ketverių metų dukra Rutė – ir šis praradimas amžiams pakeičia visų gyvenimus. Po kelių dešimtmečių Norma, užaugusi mylinčioje šeimoje, pradeda justi, kad jos gyvenime slypi kažkas nutylėto. Atsitiktinumai, prisiminimų nuotrupos ir sunkiai paaiškinama vienišumo nuojauta priverčia ją ieškoti tiesos – o ji… Skaityti toliau »
Romano autorė – Valentina Zeitler, Lietuvos diplomatė, ilgokai dirbusi Austrijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje. Ji jau yra išleidusi kelias politologines ir publicistines knygas: „Austrija – ryškiausios politinės vaivorykštės spalvos“, „Populistai… ateina ir išeina?!“ ir „Nebyli siena“. „Karalienė Bona“ – pirmasis autorės istorinis romanas. Jis mus nukelia į tolimą XVI amžiaus Italiją, Lenkiją ir Lietuvą. Tačiau… Skaityti toliau »
Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais. Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena; Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti… Skaityti toliau »