„Žemė, žmonių planeta” – A. de Sent-Egziuperi plunksnai priklausantis romanas. Autoriaus, kurio kūryba žmonių sąmonėje susilieja su biografija, biografija su legenda, o asmenybė ir personažai tampa simboliais. „Kai dirbi tikrą žmogaus darbą, pažįsti tikrus žmogaus rūpesčius. Tiesiogiai susiduri su vėju, su žvaigždėmis, su naktimi, su smėlynais, su jūra. Gudrumu rungiesi su gamtos jėgomis. Lauki… Skaityti toliau »
Po milžiniškos neįvardintos ekologinės katastrofos Japonija izoliuojasi nuo viso pasaulio. Valdžia patenka į privačių asmenų rankas, užsienio kalbos – uždraudžiamos, o gamtoje viskas išsiderina: seni žmonės nustoja mirti, vaikai gimsta tokie silpni, kad vos paeina. Šimtą metų perkopęs Joširo yra vienas iš Japonijos „pasenusių senių“, tų, kurie dar prisimena laikus, kai oras, vanduo ir maistas… Skaityti toliau »
„Tavo Margot“ – debiutinis Meri Valkamos romanas, kaipmat sulaukęs ir skaitytojų, ir kritikos pripažinimo. 2021 m. už šį romaną rašytoja apdovanota prestižine Geriausio metų debiuto premija. Tai didelės meilės istorija, pasakojimas apie svajones, išdavystę ir klampų liūną, kurį vadiname atmintimi. 1983 m. suomių žurnalistas Markus Siltanenas su šeima išvyksta dirbti į Rytų Berlyną, tad vos dvejų… Skaityti toliau »
Po neįtikėtinai sėkmingos knygų sagos „Nuostabioji draugė“ Elena Ferrante talentingai mezga kito pasakojimo giją, gilindamasi į prieštaringus jausmus, saistančius motinas ir vaikus. Leda – senokai išsiskyrusi dėstytoja, kadaise atsidėjusi vien dukroms, o dabar – darbui. Suaugusioms dukterims išsikrausčius pas tėvą į Kanadą, moteris baiminasi skausmo ir melancholijos sklidinų dienų, bet, savo pačios nuostabai, pasijunta esanti… Skaityti toliau »
Straipsnių rinkinyje publikuojami istorikų tyrimai apie situaciją Lietuvos kultūriniame bei politiniame gyvenime, ekonomikos vystymo kryptis 1944–1953 m., aptariamos naujausios istoriografinės įžvalgos. Darbuose analizuojamos kūrybinės bei mokslinės inteligentijos savarankiškos raiškos galimybės, „tautinio komunizmo” apraiškos, sąjunginių standartų taikymas Lietuvoje formuojant aukščiausių valdymo ir saugumo institucijų aparatą, diegiant Stalino asmens kultą. Aptariama lenkų bendruomės padėtis Vilniaus krašte ir… Skaityti toliau »
Serija: „Komunizmas be grimo #2“. Vladimiras Uljanovas-Leninas – viena paslaptingiausių, labiausiai mistifikuotų XX a. asmenybių. Daugiau kaip 70 metų Sovietų Sąjungoje oficialiai galiojo tik ciniškai iškreiptas, be saiko pagražintas „revoliucijos vado“ biografijos variantas. Leninas vaizduotas kaip iškilus marksizmo filosofas, neprilygstamas genijus, „pats žmoniškiausias žmogus pasaulyje“. Bet ar tai tiesa? Akimo Arutiunovo knyga „Leninas be grimo“… Skaityti toliau »
Knygoje spausdinama apysaka „Jaučio aukojimas“ ir pluoštas apsakymų: „Vienas“, „Geltonas miestelis“, „Duonos valgytojai“ ir kt.
Serija: „Plėšrūnas #2“. Knyga „Pas gotus“ – tai trijų dalių istorinio trilerio „Plėšrūnas“ antroji knyga. Atvykęs pas gotus Tornas sutinka savo bičiulį Tiudą, kuris dabar jau yra ostrogotų karalius Teodorikas. Tornas pasiūlo neįprastą būdą išversti Singidunumo miesto, kurį užgrobę laiko sarmatai, vartus, ir už tai pelno hercogo titulą bei maršalo laipsnį. Maršalas Tornas… Skaityti toliau »
Serija: „Plėšrūnas #1“. Nepanašus į jokį kitą nuotykių ieškotojas – plėšrūnas… drąsiai pasinėrė į imperijos, kuri buvo tokia pat sugedusi kaip ir didinga, aistras ir smurtą. Šviesiaplaukį, pilkaakį gotą pamestinuką vadino tiesiog Tornu. Vyrų ir moterų vienuolynuose netradiciškai susipažinęs su lytiniu gyvenimu, o vėliau keliaudamas po Europą, kurioje ieškojo savo tautos, Tornas įgijo kario… Skaityti toliau »
Jasono Goodwino (g. 1964) „Janyčarų medis“ – egzotiškas istorinis trileris, kurio veiksmas vyksta XIX a. Stambule. Knyga įtraukia skaitytoją į iš pirmo žvilgsnio logiškai nepaaiškinamų žmogžudysčių sūkurį. Sultonas Machmudas, Osmanų imperijos valdovas, praneša eunuchui Jašimui sukrečiamą žinią: dingo keturi sultono gvardijos karininkai, kuriuos reikia kuo skubiau surasti, nes ant kortos pastatyta paties sultono galybė. Nusikaltimų… Skaityti toliau »
Serija: „Horizontai #76“. Žymaus danų etnografo knyga apie kelionę į Naująją Gvinėją ir gyvenimą tarp kanibalų genčių.
Serija: „Nuotykių biblioteka #10“. „Paryžiaus Vilkų“ ir „Blogio karaliaus“ autorius, prancūzų rašytojas Žiulis Lermina (1839-1915) yra vienas iš istorinio trilerio žanro pradininkų pasaulio literatūroje. Šioje dilogijoje jis nukelia skaitytoją į niūrius to meto Prancūzijos požemius ir prabangius rūmus, kurtizanės buduarą ir kalėjimo kamerą, plėšikų smuklę ir atvirą jūrą, teismo salę ir Indokinijos džiungles. Netikėti siužeto… Skaityti toliau »
Serija: „Nuotykių biblioteka #9“. „Blogio karalius“ – prancūzų rašytojo Žiulio Lermina (1839-1915) knygos „Paryžiaus Vilkai“ tęsinys. Antrojoje istorinio trilerio dalyje vėl susitiksime su Paryžiaus Vilkų karaliumi Biskaru, Žaku de Šerliu, Tenija, Mirusiųjų klubo nariais. Ar pavyks Žakui išsivaduoti iš sumaniai Biskaro jam paspęstų spąstų, ar Paryžiaus Vilkų karalius įgyvendins siaubingą keršto planą, ar ras khmerų… Skaityti toliau »
Religija, visuomenė, gamta – štai trys jėgos, su kuriomis kovoja žmogus. Mus valdo trejopas likimas – dogmų, įstatymų ir aklos materijos. „Paryžiaus katedroje“ autorius skelbia pirmą likimą, „Vargdieniuose” – antrą, o šioje knygoje kalba apie trečią.
Vadovėlyje pateikiamos keturios temos: „Žmogaus raida“, „Asmenybė“, „Bendravimas“ ir „Gyvenimo sunkumai“. Nagrinėdami šias temas mokiniai nuosekliai susipažins su žmogaus raida įvairiais amžiaus tarpsniais, gilinsis į asmenybės problemas. Bendravimo ir gyvenimo sunkumų temos tikrai bus naudingos vyresniųjų klasių mokiniams, kurie greitai baigs mokyklą ir pradės savarankišką gyvenimą. Išdėsčius teorinę medžiagą, vadovėlyje pateikiama praktinių užduočių. Vienos… Skaityti toliau »
Vladimiras Sorokinas, kritikų vadinamas paskutiniuoju iš didžiųjų rusų rašytojų, parašė romaną „Opričniko diena“, kuris sukėlė literatūrinius debatus ir tapo bestseleriu Rusijoje. Knygą galima būtų pavadinti orveliška antiutopija, kurioje Sorokinas apmąsto ir interpretuoja šiuolaikinę Rusiją. 2027-ieji. Baigėsi Raudonosios, Baltosios ir Pilkosios sumaišties metai. Į Rusiją sugrįžo viduramžiai. Po Maskvą raudonais kinų gamybos mersedesais važinėjantys „Caro… Skaityti toliau »
Romanas apie kontrabandą ir kontrabandininkus. Apie moderniąją Europą ir tuos, kurie veržiasi įveikti jos sienas. Apie idealizmą ir pragmatizmą. Apie pralaimėjimą. Pagrindinis veikėjas – istorijos mokytojas Tisas – savotiška ukrainiečių nacionalistų parodija. Mokytojas patriotas gyvena autoriaus pramanytame Užkarpatės mieste Vedmedive. Jis sugalvoja genialų planą – iškasti tunelį, kuriuo tautiečiai išeis į Europą: taip jie… Skaityti toliau »
„Nuostabios scenos centre sėdėjo vieniša figūra, pasipuošusi suknia, kuri tviskėjo ir žėrėjo auksu, krištolu, deimantais… Šventu aliejumi buvo pateptos jos plaštakos, kakta ir krūtinė… Ji buvo vainikuota Šv. Eduardo karūna, o tada nuaidėjo griausmingas šūkis: „Dieve, sergėk karalienę!“ Milijonai žmonių Didžiojoje Britanijoje ir visame pasaulyje Elžbietą II laiko asmenybe, įkūnijančia monarchiją. Jos ilgas gyvenimas… Skaityti toliau »
Naujausioje, šiandien itin aktualioje esė rinktinėje „Taika ar karas“ daug metų išeivijoje gyvenantis ir aštriai prieš Vladimiro Putino režimą pasisakantis rusų rašytojas Michailas Šiškinas tvirtina: Rusija nėra „mįslė paslaptyje ir paslaptis slėpinyje“ – mes tiesiog nepakankamai apie ją žinome. Savo knygoje jis bando atsakyti į svarbius su Rusija susijusius klausimus. Kodėl keliautojai iš Vakarų… Skaityti toliau »
Romanas atveria vartus į pačią Kinijos Uždraustojo Miesto širdį, paskandina skaitytoją jo spalvose, labirintuose ir prabangoje. Remdamasi dokumentais, slapta atgabentais iš Uždraustojo Miesto, Anči Min pasakoja Orchidėjos, ilgiausiai Kiniją valdžiusios valdovės ir paskutinės imperatorės, istoriją. Istoriją moters, kuri pasinaudojusi savo grožiu tapo imperatoriaus sugulove, o pasitelkusi sumanumą – jo patikima drauge ir meiluže.