Olivier Bourdeaut — Belaukiant Bodžanglio

pagal |

Olivier Bourdeaut — Belaukiant Bodžanglio


Tarpautinis bestseleris „Belaukiant Bodžanglio“ yra pirmasis prancūzų autoriaus Olivier Bourdeaut romanas – juokingas, optimistiškas, paliekantis šviesaus liūdesio jausmą. Romanas apie berniuką ir jo ekscentrišką šeimą, kuri bėga nuo realybės, tačiau ši pasiveja pačiu skaudžiausiu būdu.

Berniukas gyvena su pašėlusiais tėvais ir egzotišku paukščiu viename Paryžiaus bute, kur neatplėšti laiškai su neapmokėtomis sąskaitomis kaupiasi į krūvą prie durų. Paukštis elgiasi kaip jų šeimos narys, o tėvai dienų dienas leidžia šokami ir linksmindamiesi. Jų gyvenimas – tai nuolatinė šventė, jiems nerūpi, ką mano kiti, kas yra „normalu“ ir priimtina, jie nesirūpina darbu ir įsipareigojimais. O tarp visų dainų, pagal kurias šoka tėtis ir mama, yra viena ypatinga. Tai Ninos Simone daina „Ponas Bodžanglis“. Tik ji gali suktis ant patefono, kitoms tenka pasitenkinti klausantis per muzikos centrą.

Namuose, kuriuose verda toks gyvenimas, kupinas meilės, fantazijų, istorijų ir šokio, mama kuria poeziją, tačiau jos protą vis labiau temdo liga. Dabar tik tėvo ir sūnaus rūpestis gali padėti ją apsaugoti, o jei tai nepavyks, bent jau padėti jai būti laimingai.

Istorija, papasakota tėvus idealizuojančio vaiko akimis ir papildyta tėvo užrašais apie epišką, beprotišką ir nesibaigiančią meilę, nesibaigia užvertus paskutinį knygos puslapį. Jos aidas lieka širdyje, nes sunku nepriimti tos istorijos kaip savos. Tai pasakojimas, kuris svaigina ir kartu moko lengvai, su džiaugsmu ir optimizmu priimti ir paleisti gyvenimo iššūkius.

Rašytojas Olivier Bourdeaut neatsitiktinai pasirinko Ninos Simone muziką, kaip viso romano raktą. Ši dainininkė taip pat kentė nuo panašių ligų kaip knygos herojė. O romano pavadinimas „Belaukiant Bodžanglio“ yra tarsi aliuzija į S. Beketo „Belaukiant Godo“ ir reiškia laukimą kažko, kas turi įvykti.

Tai pirmoji išleista prancūzo O. Bourdeaut knyga ir pirmoji tikra sėkmė jo gyvenime. Jis kaip ir knygos pasakotojas nuo vaikystės buvo disleksikas ir painiodavo raides bei skaičius, turėjo klausos sutrikimų, jį išmetė iš mokyklos, jis dirbo atsitiktinius darbus, kurie jam taip pat ne itin sekėsi, kol galiausiai liko bedarbis. Išvykęs gyventi su tėvais į Ispaniją jis per septynias savaites parašė romaną, už kurį Prancūzijoje pelnė tris literatūrinius apdovanojimus. Knyga tapo bestseleriu ir buvo išversta į 36 kalbas.

„Romaną parašiau per 42 dienas, ėjosi labai gerai, kone savaime. Turėjau Ipodą, į kurį draugas buvo įkėlęs muzikos. Kartą įsijungė Ninos Simone daina „Mr. Bojangles“ ir aš panorau jos motyvą panaudoti romane“, – Prancūzijos literatūros žurnalui pasakojo rašytojas.

Iš prancūzų kalbos vertė Erika Sabaliauskaitė

(Visited 3 times, 1 visits today)