Mes, civilizacijos, kuri kaip apsėsta siekia laimės, žmonės, rodos, visai nepajėgūs šio tikslo pasiekti. Savigalbos knygos neveikia. Tik dalis daugelio modernaus gyvenimo privalumų kelia ūpą. Turtas – net kai jį sukaupi – nebūtinai reiškia laimę. Meilė, šeimos gyvenimas ir darbas streso dažnai atneša ne ką mažiau nei džiaugsmo. Mes net nesutariame, ką iš tikrųjų reiškia laimė.
Ar mūsų laimės paieškos nėra bergždžios?
O jei ieškome visai ne ten, kur reikėtų ieškoti?
Gal nuolatinės pastangos jaustis laimingiems tik daro mus nelaimingus?
Knygoje „Priešnuodis“ britų žurnalistas ir knygų autorius Oliveris Burkemanas supažindina su neįprasta draugija – eksperimentinės psichologijos šalininkais, budistais, terorizmo ekspertais, dvasiniais mokytojais, verslo konsultantais, filosofais – kurią vienija bendras kiek netikėtas požiūris į gyvenimą. Jie tikina, kad „pozityvi mąstysena” ir neišsenkamas optimizmas yra ne sprendimas, o problema. Yra alternatyvus, „negatyvusis” kelias į laimę ir sėkmę, ir šiame kelyje būtina sąlyga – atvirai priimti tai, ko didžioji dauguma žmonių visomis išgalėmis vengia: pesimizmą, nesaugumą, netikrumą, nesėkmes.
Kurstantis mąstyti, apverčiantis nuostatas ir pakylėjantis „Priešnuodis“ – pagiriamasis žodis negatyviai mąstysenai.
