Oliver Bleeck — Doras vagis

pagal |

Oliver Bleeck — Doras vagis

Serija: „Bestseleris #10“.

— Nenorėčiau lyginti vagystės su paveikslo tapymu, bet tapymas — vienintelis dalykas, ką šiek tiek išmanau. Jaučiu didžiulį malonumą rinkdamasis siužetą, įsižiūrėdamas į formas, spalvas, šviesos ir šešėlių žaismą, bet visa tai niekai, palyginus su tuo, ką jaučiu, kai mano teptukas paliečia nekaltai baltą drobę. Visa kita jau smulkmenos. Aš tapau labai greitai, misteri Sentai Aivesai, — nusišypsojo jis. — Taip pat, kaip ir vagiu.
— O paskui?
— Paskui? — susimąstęs pakartojo Prokeinas. 
— Taip, abiem atvejais paskui ateina ramybė, savotiška melancholija.
— O kaltė?
— Tik apgailestavimas. Po to, kai paveikslas baigtas. Po vagystės — niekada.

(Visited 2 times, 1 visits today)