Svarbiausias N. V. Gogolio kūrinys — romanas „Mirusios sielos“, kurią pradėjo rašyti 1835 m. ir nebaigė to darbo iki mirties. Prieš mirtį, paaštrėjus dvasinei krizei, jis sudegino bemaž užbaigtą antrąjį tomą. Jo išliko tik nedideli fragmentai.
„Mirusios sielos“ — ypatingas literatūros veikalas. Kas yra tos „mirusios sielos“? Jame vaizduojama absurdiška situacija, kai pagrindinis veikėjas Čičikovas važinėja po Rusijos dvarus ir superka iš jų savininkų mirusių baudžiauninkų sąrašus (atrodytų, kad nelaimingos „sielos“ — tai tie mirę baudžiauninkai). O kam jis perka, kam reikalingi mirusių žmonių sąrašai, kuriuos Čičikovas taip kruopščiai deda į savo dėželę ir užrakinęs saugo? Ilgai išlieka neaišku.
