Žmogaus, o ypač jauno, gyvenimas kupinas ieškojimų ir nesusipratimų. Neretai atrodo, kad gyveni visai kitame pasaulyje, nei tavo draugai ar artimieji. Kasdien privalai išspręsti begalę klausimų, kaskart pasiklydęs turi atrasti saugų taką.
Knygoje „Maršalitas“ ir kalbama apie tai – apie kasdienius ieškojimus ir gebėjimą gyventi ir sugyventi su kitokiais, kitaip mąstančiais, turinčiais fizinių ar protinių negalių, pasiklydusiais kitose erdvėse, sąvokose. Lietinių šeimoje, sudarančioje romano branduolį, auga duktė Laima ir sūnus Ignius, sergantis autizmu, bet kartu esantis tarytum visos šeimos „rišamoji“ medžiaga – maršalitas, nes žmogus auga jausdamas pareigą globoti.
Romanas konstruojamas psichologinės analizės, datektyvinės įtampos principu. Bet tai ne įprastas detektyvas, kai ieškoma atsakymo tik į vieną klausimą: kas nužudė? Čia klausimų ir dilemų reikia išspręsti daug, o dar daugiau rasti atsakymų, kad ir tokių: kas yra menas? o kas – meilė?
