„Pasaka turi savo išmintį, todėl dažnai, pradėjusi sekti pasaką, imu ir nuklystu netikėtais, pačios pasakos pasiūlytais takeliais. Būna, kad į pasaką atplaukia žaislinės žuvytės ir išmoko tave rašto ar dar kokių gudrybių, arba, žiūrėk, tarp žodžių įsitaiso varlė, kurią ryte susitikai bėgimo takelyje. Ji turi visas teises apsigyvent pasakoj, nes yra įdomi ir tikrai daug ko mus, skubančius žmones, gali išmokyti. Būna, kad į pasaką nuveda vaikas, dar neužmiršęs, kad stebuklai įmanomi ir netgi būtini. Tuomet ir iškeliauji ieškoti savo dienos pasakos, tikrai nepakeičiančios kasdienybės, neišsižadančios jos, tik įprasminančios, įžaisminančios. Už šį bilietėlį į Pasakiją esu be galo dėkinga visiems augantiems ir jau užaugusiems vaikams.”
Nijolė Kepenienė
